Žemės ūkio valdų būklės apžvalgos

2012-01-01
2012-03-01
2012-06-01
2012-09-01
2012-12-01
2013-01-01
2013-02-01
2013-03-01
2013-04-01
2013-05-01
 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras (toliau – Registras) yra Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) dalis. Registro tikslas – dalyvauti užtikrinant veiksmingą Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimą, operatyviai teikti išsamią ir tikslią informaciją apie žemės ūkio struktūrinius pokyčius valdžios institucijoms ir visuomenei.
Registre sukaupta visapusiška statistinė informacija apie žemės ūkio valdų (toliau – valda) struktūrą leidžia tiksliau prognozuoti žemės ūkio vystymosi tendencijas, rengti ilgalaikes žemės ūkio plėtros strategijas. Remiantis Registro duomenimis buvo parengta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa.
Šiuo metu Registras prisideda prie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos  valdymo, priežiūros ir kontrolės priemonių įgyvendinimo, t. y. prie kompiuterizuotos programos priemonių valdymo, stebėsenos ir vertinimo informacinės sistemos funkcionavimo užtikrinimo, duomenų teikimo projektų vertinimui, atrankai, priežiūrai bei kontrolei.
 Iki 2011 m. sausio 1 d. valdų skaičius buvo stabilus. Buvo pastebimi tik nedideli (iki 1 proc.) valdų skaičiaus svyravimai. Tačiau 2011 m. valdų skaičius sumažėjo nuo 344 227 iki 209 766 valdų, o 2013 m. sausio 1 d. valdų skaičius sumažėjo dar 10 524 valdomis ir siekė 199 242.
 

Tokį ženklų įregistruotų Registre valdų sumažėjimą lėmė kelios priežastys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 230 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 1351 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinta nauja Registro nuostatų redakcija. Joje teisiškai įforminta galimybė išregistruoti valdą mirus valdytojui ir per nustatytą laikotarpį neatsiradus paveldėtojui, supaprastinta valdos išregistravimo inicijavimo procedūra neatnaujinus valdos duomenų per paskutinius 3 metus. Šios naujovės leido išregistruoti arba inicijuoti išregistravimą tų valdų, kuriose kelerius metus nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla ir kurių duomenys neatitiko realios padėties. 
Buvo atrinktos neaktualios, neatitinkančios Registro nuostatų reikalavimų valdos. Valdos, kurių valdytojai mirė, o paveldėtojai nesikreipė per Registro nuostatuose nustatytą laikotarpį, buvo išregistruotos. Buvo inicijuotas valdų, kurių duomenys nebuvo atnaujinti per paskutinius 3 metus, išregistravimas. Šių valdų valdytojai buvo įspėti apie galimą valdų išregistravimą. Jiems suteikta galimybė atnaujinti valdos duomenis iki 2011 metų pabaigos. Žemės ūkio valdos, kurių išregistravimas buvo pradėtas, o duomenys per 2011 metus neatnaujinti, buvo išregistruotos 2011 m. gruodžio 30 d. 2012 m. ši procedūra buvo pakartota. Buvo inicijuotas virš 11 000 žemės ūkio valdų išregistravimas. Žemės ūkio valdos, kurių išregistravimas buvo pradėtas, o duomenys per metus neatnaujinti, bei žemės ūkio valdos, kurių valdytojų paveldėtojai nesikreipė per nustatytą laikotarpį, buvo išregistruotos 2012 m. gruodžio 31 d.
Dėl nurodytų priežasčių 2011 m. įregistruotų Žemės ūkio ir kaimo verslo registre valdų skaičius sumažėjo maždaug trečdaliu palyginus su 2010 metais, 2012 m. valdų skaičiaus mažėjimo tendencija tęsėsi, bet jau gerokai mažesniu mastu. Atitinkamai pasikeitė ir kiti susiję rodikliai. Tačiau visos įregistruotos žemės ūkio valdos yra veikiančios, t. y. jų nariai vykdo žemės ūkio arba alternatyviąją veiklą.
Valdose esantis žemės plotas 2011 m. sausio 1 d. sudarė 2 996 618,03 ha, 2012 m. pradžioje jis sumažėjo iki 2 826 929,43 ha. Šis rodmuo liko beveik nepakitęs 2013 m. sausio 1 d. ir sudarė  2 829 008 ha. Vidutinis valdos dydis, priešingai, padidėjo nuo 8,7 ha 2011 metų pradžioje iki 13,46 ha 2012 metų pradžioje ir 14,19 ha 2013 metų pradžioje. Šį faktą galima paaiškinti tuo, kad absoliuti dauguma išregistruotų iki 2012 m. sausio 1 d. valdų, kuriose nebuvo vykdoma žemės ūkio arba alternatyvioji veikla, buvo smulkiausios.

Sumažėjus bendram valdų skaičiui 2012 m. pradžioje vidutinių ir stambesnių valdų procentinis santykis padidėjo. Per 2012 m. valdų žemėvaldos struktūra pasikeitė nežymiai (iki 1 proc.). Diagramos „Valdų paskirstymas pagal bendrą plotą“ rodo, kad, kaip ir ankstesniais metais, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje vyrauja valdos, kurių žemės plotas mažesnis nei 10 ha. Šios valdos sudaro 77,48 proc. visų valdų skaičiaus (palyginus su 78,55 proc. 2012 m. sausio 1 d.), 18,44  proc. atitenka valdoms, kuriose naudojami nuo 10 iki 50 ha žemės plotai (palyginus su 17,55 proc. 2012 m. sausio 1 d.), stambios valdos nuo 50 iki 100 ha sudaro 2,34 proc. ir virš 100 ha – 1,74 proc. visų valdų (atitinkamai 2,13 proc. ir 1,38 proc. 2012 m. sausio 1 d.).
 

 

Tokia pat tendencija pastebima skirstant valdas pagal žemės ūkio naudmenų plotą. 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, valdų procentinis santykis atrodo taip: 81,47 proc. (77,54 proc. 2012 m. sausio 1 d.) sudaro valdos iki 10 ha ŽŪN, 14,99 proc. (13,90 proc.) – valdos nuo 10 iki 50 ha ŽŪN, 2,03 proc.( 1,72 proc.) – valdos nuo 50 iki 100 ha ir 1,51 proc. (1,39 proc.) – valdos virš 100 ha ŽŪN.

 

Per pastaruosius kelerius metus daugiausia valdų įregistruota Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskrityse, mažiausia – Telšių, Marijampolės, Alytaus ir Tauragės apskrityse. Nors bendras Lietuvos valdų skaičius gerokai sumažėjo, valdų pasiskirstymas pagal apskritis 2011 ir 2012 metais liko beveik nepakitęs. 
 

Stambiausios valdos yra išsidėsčiusios Šiaulių (vidutinis valdos dydis – 23,44 ha), Panevėžio (vidutinis valdos dydis – 23,28 ha) bei Marijampolės (vidutinis valdos dydis – 16,95 ha) apskrityse. Smulkiausios valdos įregistruotos Vilniaus (vidutinis valdos dydis – 8,78 ha), Klaipėdos (vidutinis valdos dydis – 9,88 ha) ir Alytaus (vidutinis valdos dydis – 11,01 ha) apskrityse. Palyginus su 2011 metų pradžia, 2011 ir 2012 metais valdos stambėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse, tačiau valdų išsidėstymas pagal dydį apskrityse beveik nepakito.
 

 
2009 metais iš 344506 įregistruotų Registre valdų buvo atnaujinami 148 806 valdų duomenys. Tai sudarė 43 proc. visų įregistruotų Registre valdų. 2010 metais šis skaičius siekė 178 533, arba 52 proc. 2011 metais atnaujinti 171 474, o 2012 metais 164 850 valdų duomenys, arba 82 ir 83 proc.,  nors įregistruotų valdų skaičius sumažėjo maždaug trečdaliu. Toks akivaizdus atnaujintų valdų skaičiaus padidėjimas, palyginus su 2009 ir 2010 metais, reiškia, kad vis daugiau valdų valdytojų vykdo žemės ūkio arba alternatyviąją veiklą, aktyviai dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse.

2011 m. sausio 1 d. duomenimis, 342 761, arba 99,57 proc., valdų valdytojų buvo fiziniai asmenys ir 1466, arba 0,43 proc., valdas valdė juridiniai asmenys.  2012 metų pradžioje šie skaičiai pasikeitė taip: 208 114, arba 99,21 proc., valdų valdytojų yra fiziniai asmenys, 1652 –  juridiniai asmenys, jų procentinis santykis padidėjo iki 0,79 proc. Per 2012 m. valdų valdytojų –  fizinių  asmenų – skaičius sumažėjo iki 197 380, arba 99,07 proc., o juridinių asmenų padidėjo iki 1 862, arba 0,93 proc. 
 

2013 m. sausio 1 d. duomenimis, 13,02 proc. visų valdų valdytojų – fizinių asmenų – buvo asmenys, jaunesni nei 40 m. amžiaus, 42,88 proc., – asmenys nuo 41 iki 60 m. amžiaus, o 44,10 proc., – asmenys, vyresni nei 60 m. amžiaus.
 

2011 m. sausio 1 d. valdų valdytojų pasiskirstymas pagal amžių buvo toks: 11 proc. valdų valdytojų iki 40 m. amžiaus, 37 proc. valdų valdytojų nuo 41 iki 60 m. amžiaus, 52 proc. valdytojų vyresni nei 60 m. amžiaus. Keletą metų šie skaičiai buvo nusistovėję ir kas pusmetį svyravo tik 1–2 procentiniais punktais. Per 2011 metus, išregistravus neaktyvias valdas, valdų valdytojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes gerokai pasikeitė. 2012 m. sausio 1 d. jaunesnių nei 40 m. amžiaus valdų valdytojų skaičius padidėjo 2,57 proc., valdų valdytojų nuo 41 iki 60 m. amžiaus procentinis santykis padidėjo 5,47 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus valdų valdytojų sąskaita, kurių procentinis santykis sumažėjo net 8,04 proc. Per 2012 metus didelių pokyčių neįvyko: palyginus su 2012 m. sausio 1 d. duomenimis, per 2012 metus valdų valdytojų skaičius visose amžiaus grupėse keitėsi tik dešimtosiomis procento dalimis. 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, jaunesni nei 40 m. amžiaus valdų valdytojai sudarė 13,02 proc. nuo visų valdų valdytojų skaičiaus, valdų valdytojai nuo 41 iki 60 m. amžiaus – 42,88 proc., vyresni nei 60 m. amžiaus valdų valdytojai – 44,10 proc. Šiuo metu valdų valdytojų nuo 41 iki 60 m. amžiaus skaičius beveik siekia vyresnių valdų valdytojų skaičių. Tačiau jaunų valdų valdytojų vis dar mažiausia ir jų skaičius šiais metais dar sumažėjo.
 

2011 m. sausio 1 d. duomenimis, jaunesni nei 40 m. amžiaus ir 41–60 m. amžiaus valdų valdytojai valdė didžiausią dalį stambių (51–100 ha ir virš 100 ha) valdų. Smulkių (iki 10 ha ir 11–50 ha) valdų valdytojų grupėje dominavo vyresnio nei 60 m. amžiaus asmenys, kurie sudarė 54,8 proc. (iki 10 ha) ir 36,6 proc. (11–50 ha), o tarp stambių (51–100 ha ir virš 100 ha) valdų valdytojų atitinkamai 13,4 proc. (51–100 ha), ir 11 proc. (virš 100 ha).

Valdų valdytojų amžiaus struktūros pokyčiai iš dalies lėmė žemėvaldos struktūrą. Kaip ir 2011 m. sausio 1 d. duomenimis, 2012 metų pradžioje 41–60 m. amžiaus valdų valdytojai valdė didžiausią dalį stambių (51–100 ha ir virš 100 ha) valdų. Smulkių (iki 10 ha ir 11–50 ha) valdų valdytojų grupėje, kurioje 2011 metų pradžioje dominavo vyresnio nei 60 m. amžiaus asmenys,  41–60 m. amžiaus valdų valdytojų ir vyresnio nei 60 m. amžiaus valdų valdytojų skaičius beveik susilygino. 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, vyresnio nei 60 m. amžiaus valdų valdytojai tarp smulkių valdų valdytojų sudaro 46,7 proc. (iki 10 ha) ir 39,2 proc. (11–50 ha),  o tarp stambių valdų valdytojų 15,0 (51–100 ha) ir 12,9 proc. (virš 100 ha).
 

 

2012 m. liepos 1 d. duomenimis, 36 719 valdų valdytojų, arba 17,5 proc. nuo visų valdytojų – fizinių asmenų – skaičiaus, turėjo minimalų profesinį, profesinį, aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą žemės ūkio srityje. Iš jų 12 proc. teko valdų valdytojams, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 4 proc. – aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 32 proc. – aukštesnįjį, 22 proc. – profesinį ir 30 proc. – minimalų profesinį išsilavinimą.

2013 m. sausio 1 d. duomenimis, 35 580 valdų valdytojų, arba 18,0 proc. nuo visų valdytojų – fizinių asmenų – skaičiaus, turėjo minimalų profesinį, profesinį, aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą žemės ūkio srityje (2012 m. liepos 1 d. duomenimis, atitinkamai 36 719 valdų valdytojų ir 17,5 proc.). Iš jų 12 proc. teko valdų valdytojams, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 4 proc. – aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 32 proc. – aukštesnįjį, 22 proc. – profesinį ir 30 proc. – minimalų profesinį išsilavinimą. Procentinis santykis per 2012 metus nepasikeitė.

Registro duomenų bazėje kaupiami duomenys ir apie valdų partnerius. Pasirašydami jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį partneriai įsipareigoja užsiimti bendra žemės ūkio arba alternatyviąja veikla nesteigdami įmonės. 2012 m. sausio 1 d. 4,3 proc. visų įregistruotų valdų buvo sukurta partnerystės pagrindu. Per 2012 metus šių valdų procentinis santykis padidėjo iki 4,9 proc.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-521 Registrui nuo 2008 m. buvo pavesta dar viena funkcija – apskaičiuoti valdos (ūkio) ekonominį dydį, išreiškiamą ekonominio dydžio vienetais (EDV). Ekonominis valdos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1106.
Žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-447 buvo nustatyta, kad ekonominis valdos dydis, išreiškiamas EDV, per metus skaičiuojamas du kartus:
• už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d.;
• už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d.
Valdų (ūkių) ekonominis dydis, išreiškiamas EDV, yra skirtas tinkamai įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, administruoti mokesčius, kuriais apmokestinami žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai, ir tam tikroms lengvatoms žemės ūkio veiklos subjektams apskaičiuoti.
Mokesčių, mokestinių lengvatų apskaičiavimo, statistikos tikslais valdos grupuojamos pagal dydį į keturias grupes:

• valdos (ūkio) dydis mažesnis kaip 2 EDV;
• valdos (ūkio) dydis didesnis kaip 2 EDV ir mažesnis kaip 4 EDV;
• valdos (ūkio) dydis didesnis kaip 4 EDV ir mažesnis kaip 14 EDV; 
• valdos (ūkio) dydis didesnis kaip 14 EDV.
 
Pateiktose diagramose nurodytos ekonominio dydžio reikšmės, apskaičiuotos asmenims: valdų valdytojams, ūkininkams, jų partneriams, ūkinių gyvūnų laikytojams.
 

Pateikta valdų (ūkių) ekonominio dydžio paskutinių penkių skaičiavimų diagrama rodo, kad skirtumas tarp valdų (ūkių) ekonominio dydžio rodiklių per pastaruosius keletą metų išliko beveik nepakitęs, išskyrus valdų, kurių dydis mažesnis kaip 2 EDV, sumažėjimą nuo 2011 m. liepos 1 d., kuris įvyko dėl valdų, kuriose nebuvo vykdoma žemės ūkio arba alternatyvioji veikla, išregistravimo.