VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras


Adresas:

Vinco Kudirkos g. 18-1,
LT-03105 Vilnius
Tel. (8 5) 266 0601,
faks. (8 5) 266 0609,
el.paštas info@vic.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 210086220.

Lietuvos kaimo tinklas
Naujienos      Kontaktai
Apie Įmonę » Veiklos ataskaitos » Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2010 m. veiklos ataskaita
Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – Centras) 2010 metų veikla atitiko įmonės steigėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Ministerija) iškeltus uždavinius – efektyviai plėtoti Ministerijos reguliavimo srities registrų, duomenų bazių bei informacinių sistemų, reikalingų administruoti Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir nacionalinės paramos priemones; teikti su administravimo ir kontrolės informacinėmis sistemomis susijusias paslaugas, atitinkačias šių sistemų vartotojų poreikius. 2010 m. didžiausi darbai, tobulinant paramos žemės ūkiui administravimo ir kontrolės priemonių įgyvendinimą, buvo pagerintas elektroninio laukų įbraižymo funkcionalumas, leidžiantis žemės ūkio veiklos subjektui savarankiškai, be seniūnijos darbuotojų pagalbos pateikti paraišką. Tobulinant Paraiškų priėmimo informacinę sistemą, 2010 m. buvo padidintas paraiškos duomenų sutikrinimo funkcionalumas, taip pat sistemoje įgyvendintas žemėlapių fragmentų formavimo funkcionalumas, įkelti žemės ūkio paskirties sklypų nuosavybės ribų grafiniai duomenys. Tobulinant Ūkinių gyvūnų registrą, 2010 m. buvo plečiamos galimybės gyvūnų laikytojams patiems elektroniniu būdu įvesti gyvulio duomenis į centrinę duomenų bazę bei užsisakyti galvijų ir arklių pasus. Tobulinant Veislininkystės informacinę sistemą, Centre 2010 m. buvo sukurta ir įdiegta vieninga Lietuvoje veisiamų kontroliuojamų karvių ir telyčių duomenų surinkimo ir apdorojimo informacinė sistema. Tokiu būdu buvo užtikrintas centralizuotas duomenų surinkimas ir masinis jų panaudojimas, taikant naujas informacines technologijas ir programinę įrangą. Suprojektuota informacinė sąveika su pagrindiniais registrais, informacinėmis sistemomis ir duomenų bazėmis. Akcentuotina tai, kad sistema optimizuota taip, kad kontroliuojamos bandos savininkas, atlikęs kontrolinį melžimą ir pateikęs kontrolinio melžimo metu paimtą pieno mėginį ir suvedęs būtinus duomenis į interaktyviąją duomenų bazę, galėtų kuo operatyviau naudotis informacinėje sistemoje apdorota informacija. Taip pat 2010 m. patobulinta Arklių veislininkystės informacinė sistema, kuri sėkmingai integruota su Ūkinių gyvūnų registro centrine duomenų baze. Šioje informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie Lietuvoje veisiamus veislinius arklius. Naudojant sukauptus duomenis Ūkinių gyvūnų registre ir Arklių veislininkystės informacinėje sistemoje, išduodamas registruotų arklių pasas vietinės veislės ir veisliniams arkliams, teikima informacija veislininkystės pripažintoms institucijoms kilmės pažymėjimų išdavimui.
Tobulinant Genetinio vertinimo ir analizės informacinę sistemą, 2010 metais buvo atlikti genetiniai vertinimai pagal produktyvumo, reprodukcijos ir ūkinio naudojimo trukmės požymius BLUP metodu. Atlikti bandomieji vertinimai, naudojantis nauja VIT[1]
 
Administruojant Europos Sąjungos išmokas nuo pieno sektoriaus krizės nukentėjusiems pieno gamintojams, 2010 m. buvo praplėstas Kvotų tiesioginių išmokų informacinė sistemos funkcionalumas. Sistema taip pat pritaikyta ir atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną 2010 metais apskaičiavimui. Išmokos už pieną gamintojams apskaičiuotos automatiškai atsižvelgiant į informacinėse sistemose – Kvotų administravimo informacinėje sistemoje, Supaprastintų tiesioginių išmokų išmokų administravimo informacinėje sistemoje, Kaimo plėtros programų administravimo informacinėje sistemoje ir Žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje – sukauptus duomenis. Tai taip pat užtikrino efektyvų išmokų apskaičiavimą bei apskaičiuotų paramos sumų perdavimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra), kuri pervedė apskaičiuotas sumas į pieno gamintojų sąskaitas.
Mažinant administracinę naštą ūkio subjektams, 2010 m. pradėtas įgyvendinti naujas Supirkėjų duomenų administravimo informacinės sistemos fukcionalumas, kuris nuo 2011 m. leis patvirtintoms pieno supirkimo įmonėms pateikti metines pieno supirkimo ataskaitas elektroniniu būdu, naudojantis sistema ir atsisakant popierinių ataskaitų versijų. Tai ateityje sumažins riziką pavėluotai pateikti ataskaitas ir užtikrins operatyvų klaidų taisymą bei paspartins metinių ataskaitų administravimą. O tai atsakingoms Lietuvos institucijoms garantuos savalaikį ataskaitų pateikimą EK bei pieno gamintojų informavimą apie parduotą pieno kiekį ir pieno kvotų vykdymą.
 
Tobulinant Žemės ūkio ir kaimo verslo registrą, 2010 m. padidintas informacinės sistemos funkcionalumas, pagerintas formuojamų dokumentų suvestinių sisteminis atvaizdavimas; padidintas duomenų sutikrinimo su Nekilnojamo turto registru patikimumas; patikslintas ir atnaujintas adresų klasifikatorius; pagerinta vartotojo sąsaja. Informacinė sistema pritaikyta ekonominio dydžio vieneto, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimui. Tobulinant Ūkininkų ūkių registrą, 2010 m. įvykdyta tiesioginė įvedamų žemės sklypų duomenų patikra su Nekilnojamo turto registro duomenimis esamu laiku, papildytas ekonominių veiklų klasifikatorius alternatyviomis žemės ūkiui veiklomis, įgyvendintas lengvatinio dyzelinio kuro 2010–2011 ūkiniams metams skaičiavimas.
Didinant informacijos sklaidą, Centre 2010 m. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje sukauptų duomenų pagrindu buvo sukurta interneto svetainė www.produktukainos.lt, kurioje  pradėta skelbti operatyvi informacija apie žemės ūkio ir maisto produktų kainas mažmeninėse prekybos įmonėse. Mažinant statistinę naštą ūkio subjektams, buvo patobulinta Interaktyvi duomenų įvesties sistema (IDIS), leidžianti elektroniniu būdu pateikti duomenis, taip suteikiant įmonėms galimybę ne tik operatyviai pateikti duomenis, bet juos kaupti bei analizuoti, lyginant juos su šalies vidurkiais.
Centras, įgyvendindamas naujų informacinių sistemų diegimą, 2010 m. parengė Žemdirbių mokymo ir konsultavimo informacinės sistemos (toliau – ŽMIKIS) nuostatus ir ŽMIKIS saugos nuostatus; pradėjo rengti Žuvininkystės duomenų rinkimo programos informacinės sistemos specifikaciją; tęsė Fitosanitarinio registro specifikavimą ir pradėjo kūrimo darbus; vykdė Ekologinio sektoriaus duomenų admistravimo informacinės sistemos (toliau – ESDAIS) analizę ir specifikavimą, pradėjo Pašarų ūkio subjektų registro informacinės sistemos projektavimo ir kūrimo darbus, vykdė vartotojų administravimo ir programos keitimo darbus. Tobulinant Žemės ūkio informacijos analizės sistemą, 2010 m. atlikti GIS duomenų atvaizdavimo darbai, vyko ESDAIS dabartinės sistemos palaikymas ir duomenų iš PPIS[2]
Siekiant užtikrinti žemės ūkio administravimo ir kontrolės sistemos veikimo saugumą ir nepertraukiamumą, Centras 2010 m. vykdė Serverinių šaldymo ir gaisro gesinimo sistemų diegimo darbus.
 
2.1.Centro organizacinė struktūra
Centras yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir valstybės įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Ministeriją. Centro aukščiausias kolegialus valdymo organas yra valdyba. Siekiant gerai organizuoti įmonės darbą, tinkamai vykdyti pavestas funkcijas disponuojant esamais darbo ištekliais ir skirtomis lėšomis, 2010 m. vyko 5 valdybos posėdžiai, kuriuose buvo sprendžiami aktualūs klausimai, susiję su Centro veikla.
Centro etatų sąrašą kiekvienais metais tvirtina kolegialus įmonės organas – įmonės valdyba. 2010 m. sausio 1 d. Centre dirbo 221 darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartis. Palyginus ataskaitinių metų pradžioje dirbusių darbuotojų skaičių su ataskaitinių metų pabaigoje dirbusiųjų skaičiumi, jis išliko nepakitęs ir siekė 221.
Centro darbuotojų išsilavinimas 2010 m. pasiskirstė taip: aukštąjį universitetinį išsilavinimą turi 95 proc. darbuotojų, iš jų 5 darbuotojai turi daktaro laipsnį, aukštesnįjį – 4,8 proc., vidurinį – 0,2 proc. Darbuotojų kvalifikacija yra lemiantis veiksnys, užtikrinantis įmonės veiklos kokybę, todėl darbuotojams sudaromos sąlygos tobulinti savo profesinę kompetenciją pagrindinės veiklos metu. Įmonės darbuotojai turi informacinių sistemų, užsienio kalbų tobulinimo, dokumentų valdymo kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus. Darbuotojų anglų ar kitos užsienio kalbos žinios yra vertinamos labai gerai. 2010 metais Centro darbuotojai kėlė profesinę kvalifikaciją informacinių technologijų diegimo, įmonės veiklos procesų tobulinimo, darbuotojų veiklos valdymo, viešųjų pirkimų organizavimo ir kitose su Centro veikla susijusiose srityse. Centre įgyvendinamos informacinės sistemos kuriamos naudojant Centro žmogiškuosius išteklius, efektyviai panaudojant žemės ūkio administravimui skiriamas lėšas. Palyginus su kitomis šiame administravimo procese dalyvaujančiomis institucijomis, kurios, diegdamos IS, jas perka iš įmonių, prekiaujančių informacinėmis technologijomis, Centro vykdomi sprendimai leidžia minimaliomis sąnaudomis pasiekti reikiamos kokybės rezultatą.
 

Eil. Nr.

 
Rodiklis
2009
2010
1.
Dalyvavusių kursuose darbuotojų skaičius, vnt.
6
12
2.
Kursų trukmė, val.
13
220
3.
Kursų trukmė, tenkanti vidutiniškai 1 darbuotojui, akad. val.
2,2
18,3

 

2.3.Turto pokyčiai
Per 2010 metus įmonės turtas iš viso padidėjo 22 % ir 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 14.747.064 litus. Ilgalaikis turtas bendroje turto struktūroje sudarė  67 % ir palyginti su 2009 metais sumenko 2 %.
Trumpalaikis padidėjo 2,4 karto ir 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 4.818.272 litus. Bendroje turto struktūroje trumpalaikis turtas sudarė 33 %. Įmonės savininko kapitalo dydis nesikeitė.



 
2.1. Centro finasinių išteklių ir pajamų apžvalga 2010 m.
Centro veikla dalyvaujant Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos administravime ir įgyvendinant registrų, duomenų bazių ir informacinių sistemų diegimo ir palaikymo priemones, 2010 m. buvo finansuojama Kaimo rėmimo programos lėšomis (57proc), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ lėšomis (21proc.), taip pat lėšomis, gautomis surenkant įmokas už Centro teikiamas paslaugas (18 proc.) bei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gautomis lėšomis už suteiktas paslaugas (4 proc.). Iš viso Centro veiklos finansiniai ištekliai 2010 m. sumažėjo 10 proc ir siekė 13.835.225 Lt, nepaisant registrų ir informacinių sistemų bei jų duomenų bazių skaičiaus augimo, taip pat su jų tvarkymu susijusių funkcijų gausėjimo, lyginant su 2009 m. Tam sąlygas sudarė efektyvesnis finansinių išteklių panaudojimas.


 
Analizuojant Centro pajamas, akcentuotina tai, kad 2010 metais įmokos ir pardavimų pajamos už atlygintinai teikiamus registrų duomenis bei kitus juridinę galią turinčius dokumentus išaugo 82 proc. ir sudarė 4,3 mln. Lt. Žemiau pateikiama diagrama, kuri iliustruoja Centro pardavimo pajamų ir įmokų dinamiką 2008–2010 m.

 
Centro surenkamų pajamų struktūroje svariausios 2010 m. buvo įmokos už registrų ir informacinių sistemų bei duomenų bazių duomenų teikimą – jos sudarė 99 proc. pajamų, o pajamos už suteiktas paslaugas tesudarė 1 proc.
Detaliau analizuojant 2010 m. įmokų už duomenų teikimą struktūrą, matyti, kad didžiausia jų dalis tenka galvijo paso įmokoms (53 proc.), taip pat didelę dalį sudarė žemės sklypų DB įmokos (32,8 proc.). Įmokos už registrų duomenų teikimą 2010 m. tesudarė 1,3 proc.
Eil. Nr.
Rodikliai
Metai
Pokytis, 2010 m. palyginus su 2009 m.
2008
2009
2010
Lt
%
1.
PAJAMOS
337.695
2.446.217
4.332.015
1.885.798
77%
1.1.
PARDAVIMAI IR PASLAUGOS
307.988
2.432.770
4.332.015
1.899.245
78%
1.1.1.
Suteikų spaudos paslaugų pajamos
121.159
67.411
28.563
-38.848
-58%
1.1.2.
 Įmokų surinkimo pajamos
186.829
2.365.359
4.303.452
1.938.093
82%
1.1.2.1.
Arklio paso įmokos
41.742
54.020
532.315
478.295
885%
1.1.2.2.
Registrų duomenų įmokos
95.407
59.979
56.762
-3.217
-5%
1.1.2.2.1.
Traktorių registro duomenų įmokos
 
24.783
34.504
9.721
39%
1.1.2.2.2.
Valdų registro duomenų įmokos
 
11.026
7.268
-3.758
-34%
1.1.2.2.3.
Ūkinių gyvūnų registro duomenų įmokos
 
12.508
4.796
-7.712
-62%
1.1.2.2.4.
Ūkininkų ūkių registro duomenų įmokos
 
11.662
10.194
-1.468
-13%
1.1.2.3.
Žemės sklypų DB
 
116.871
1.412.920
1.296.049
1109%
1.1.2.4.
Pieno kvotų aukciono įmokos
49.680
6.420
1.410
-5.010
-78%
1.1.2.5.
Galvijo paso įmokos
 
2.126.859
2.298.991
172.131
8%
1.1.2.6.
Prenumeratos įmokos
 
1.210
1.054
-156
-13%
1.2.
KITOS VEIKLOS PAJAMOS
26.210
 
 
0
 
1.2.1.
Įvairios kitos veiklos pajamos
26.210
 
 
0
 
1.3.
FIN. IR INVES. VEIKLOS PAJAMOS
3.497
13.447
 
-13.447
-100%
1.3.1.
Banko palūkanos
3.497
13.447
1.015
-12.432
-92%
 
Analizuojant Centro pajamas, gautas teikiant monopolinio pobūdžio paslaugas pagal atskirus registrus ir informacines sistemas 2009–2010 metų laikotarpiu, akcentuotina tai, kad labiausiai išaugo įmokos už arklio pasą. Jos 2010 m., palyginus su 2009 m., padidėjo 478295 Lt arba 9,9 karto. Tokį pajamų padidėjimą lėmė tai, kad pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems arklio paso išdavimo ir naudojimo tvarką, visiems arkliams, registruotiems Ūkinių gyvūnų registre jų laikytojai privalo išimti arklio pasą.
2010 m., palyginus su 2009 m., įplaukos už galvijo paso išdavimą padidėjo 172131 Lt arba 8 proc. O įmokos už registrų duomenų teikimą 2010 m., palyginus su 2009 m., sumažėjo 3217 Lt arba 5 proc. Labiausiai sumažėjo pajamos už Ūkinių gyvūnų registro duomenų teikimą (62 proc.) ir Valdų registro duomenų teikimą (34 proc.). Pajamos už Ūkininkų ūkių registro duomenų teikimą sumažėjo 13 proc. Tai susiję su Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos administravimo tobulinimu diegiant programines sistemas, skirtas palaikyti interoperabiliai sąveikai per tinklą. Dėl informacinių sistemų integracijos žemės ūkio veikla užsiimatiems subjektams praktiškai nebereikia pateikti administruojančioms institucijoms įvairaus tipo pažymų, o reikalingi duomenys apie pareiškėjus perduodami tarp institucijų, vadovaujantis bendradarbiavimo sutartimis nemokamai.
 
Dalyvavimo pieno gamybos kvotų aukcione įmokos, pasikeitus konjunktūrai pieno rinkoje, praranda savo reikšmę. Jei 2009 m. šios įmokos siekė 6420 Lt, tai 2010 m. tesudarė 1410 Lt.
 


 
Analizuojant Centro išlaidas, patirtas vykdant Ministerijos pavestas funkcijas bei lyginant jas su 2009 m., akcentuotina tai, kad Centras, didindamas veiklos efektyvumą, per metus išlaidas sumažino 1.471.266 Lt arba 10 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo sumažėjusios išlaidos, susijusios su prekių ir paslaugų naudojimu (–32 proc.), kitų paslaugų įsigijimu bei išlaidomis materialinio ir nematerialinio turto įsigijimui. Nors gausėjant Centrui pavestų funkcijų, 2010 m. darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos turėjo tendenciją didėti. Per metus jos padidėjo 563.365 Lt arba 6 proc. Kadangi jos sąnaudų struktūroje sudaro didžiausią dalį – 77 proc., todėl turėjo įtakos įmonės finansiniams rezultatams. Dėl padidėjusios energetinių išteklių kainos, Centre ypač išaugo elektros energijos sąnaudos (+79 proc.) bei transporto išlaikymo išlaidos (+25 proc.). Tai 2010 m. lėmė, kad įmonė privalėjo taupyti kitų veiklos išlaidų mažinimo sąskaita.
 
Eil. Nr.
Sąmatos straipsnių pavadinimas
Metai
2010 metus palyginus su 2009 metais
2008
2009
2010
Lt
proc.
 
1.
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas
9.467.077
10.106.692
10.670.058
563.365
6 %
1.1.
Darbo užmokestis
7.236.198
7.756.590,00
8.149.165
392.575
5 %
1.2.
Socialinio draudimo įmokos
2.230.879
2.396.600,00
2.520.893
124.293
5 %
2.
Prekių ir paslaugų naudojimas
4.111.839
4.426.780,00
3.015.648
-1.411.132
-32 %
2.1.
Elektros energija
152.003
207640
371.433
163.793
79 %
2.2.
Ryšių paslaugos (ryšių išlaidos, pašto išlaidos, ryšio ir duomenų teikimo paslaugos)
644.284
591820
539.006
-52.814
-9 %
2.3.
Transporto išlaikymas
209.937
179120
223.558
44.438
25 %
2.4.
Spaudiniai
46.198
8390
6.885
-1.505
-18 %
2.5.
Kitos  prekės
1.119.952
666250
767.271
101.021
15 %
2.6.
Komandiruotės
51.671
33760
53.515
19.755
59 %
2.7.
Vandentiekis ir kanalizacija (nuosavų ir nuomojamų patalpų komunaliniai patarnavima i)
155.969
294400
101.073
-193.327
-66 %
2.8.
Ilgalaikio materialiojo turto nuoma (patalpų)
190.794
189490
153.665
-35.825
-19 %
2.9.
Ilgalaikio materialiojo turto einamasis remontas (kompiuterinės technikos profilaktika ir remontas; patalpų einamasis remontas)
402.276
188570
81.182
-107.388
-57 %
2.10.
Kvalifikacijos kėlimas
45.720
2890
1.065
-1.826
-63 %
2.11.
Veiklos nuoma (arklio paso gaminimo įrangos nuoma)
15.240
15440
0
-15.440
-100 %
2.12.
Kitos paslaugos (audito paslaugos; mokesčiai (banko, garantinio fondo ir kita))
1.077.792
2.049.010,00
716.995
-1.332.015
-65 %
3.
Turto išlaidos valstybes biudžetui (mokestis už valstybės turto naudojimą)
30.965
123860
123.860
0
0 %
4.
Materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos
471.127
653640
25.659
-627.981
-96 %
4.1.
Transporto priemonės
112.616
0
0
0
4.2.
Kitos mašinos ir įrenginiai
238.494
16740
0
-16.740
-100 %
4.3.
Kitas ilgalaikis materialus turtas
91.286
0
0
0
4.4.
Kompiuterinė programinė įranga, kompiuterinės programinės įrangos licencijos
28.730
636900
25.659
-611.241
-96 %
Iš viso
14.081.008
15.357.470
13.835.225
-1.522.245
-10 %
 
Centras 2010 m. įgyvendino Ministerijos priemonę „Registrų, duomenų bazių ir informacinių sistemų, reikalingų administruoti Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir nacionalinės paramos priemones, diegimas ir palaikymas“. Didinant Centro veiklos efektyvumą, 2010 m. vykdomų programų savikaina sumažėjo 1.522.245 Lt arba 10 proc. Didžiausia ekonomija 2010 m. pasireiškė įgyvendinant programą „Žemės sklypų tapatybės nustatymo sistemos tvarkymas; nuotolinės deklaruotų plotų patikros organizavimas ir informacijos teikimas”. Tai lėmė tai, kad 2009 m. Centrui buvo pavesta sukurti Paraiškų priėmimo informacinę sistemą ir organizuoti paraiškų administravimą, šiam darbui atlikti buvo skirtos papildomos lėšos iš Privatizavimo fondo.
 
 
 
Žemiau lentelėje pateikiama informacija apie Centre vykdomas programas, kurios sudarytos atsižvelgiant į Centre tvarkomus registrus ir informacines sistemas bei jų duomenų bazes. Strateginiu požiūriu kiekvienos programos įgyvendinimui naudojami atitinkami žmogiškieji ištekliai, keliami specialūs tikslai ir uždaviniai bei vykdomos priemonės, taip pat nustatomi šių programų atlikimo kokybę apibūdinantys vertinimo kriterijai.
Eil. Nr.
 
Veiklos pavadinimas
Metai
 
2010 metus palyginus su 2009 metais
2008
2009
2010
Lt
proc.
1
Žemės sklypų tapatybės nustatymo sistemos įgyvendinimas, tvarkymas; nuotolinės deklaruotų plotų patikros organizavimas ir vykdymas, informacijos apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius teikimas
3.251.428
5.048.404
3.362.016
-1.686.388
-33 %
2
Ūkinių gyvūnų registro centrinės duomenų bazės kūrimas, administravimas
1.400.313
1.931.163
2.236.945
305.781
16 %
3
Genetinio vertinimo ir analizės informacinės sistemos administravimas, palaikymas ir tobulinimas
 
228.439
298.301
69.862
31 %
4
Veislininkystės informacinės sistemos administravimas, palaikymas ir tobulinimas
1.906.411
1.580.860
1.395.795
-185.065
-12 %
5
Žemės ūkio ir kaimo verslo registro kūrimas, administravimas
1.653.372
1.647.597
1.616.018
-31.578
-2 %
6
Rinkos informacinės sistemos kūrimas ir informacijos teikimas Europos Sąjungai
3.552.824
2.795.005
2.733.931
-61.075
-2 %
7
Kvotų tiesioginių išmokų ir kvotų prekybos informacinių sistemų administravimas, palaikymas ir tobulinimas
1.539.721
1.346.808
1.325.088
-21.719
-2 %
8
Ūkininkų ūkių registro tvarkymas
265.111
262.053
320.373
58.319
22 %
9
Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro kūrimas, administravimas ir tvarkymas
405.919
345.423
351.137
5.715
2 %
10
Kooperatinių bendrovių (Kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio bendrovėmis (kooperatyvais) informacinės sistemos administravimas
105.909
109.364
128.086
18.722
17%
11
Darbuotojų etatų skaičiaus teisės aktų nustatytoms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti apskaičiavimo programa
 
43.651
47.274
3.623
8%
12
Lėšų poreikio teisės aktų nustatytoms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti apskaičiavimo programa
 
18.708
20.260
1.553
8%
 
Išlaidos iš viso, Lt
14.081.008
15.357.475
13.835.225
-1.522.250
-10%
 

 
Didėjant tvarkomų registrų ir informacinių sistemų bei jų duomenų bazių skaičiui bei augant vartotojų, kurie naudojasi Centro teikiamomis paslaugomis, skaičiui, taip pat įgyvendinant „vieno langelio“ principą, Centre 2008 m. buvo įkurtas Bendrosios informacijos teikimo skyrius. Šio skyriaus tikslas – gerinti Cento vartotojų aptarnavimo kokybę, užtikrinti jiems galimybę kreiptis dėl paslaugos užsakymo ar teikimo, teikti naudotojams informaciją ir juos konsultuoti bei priimti jų skundus.
Siekiant pagerinti Centro vartotojų grupės – valstybės institucijų, kurios atsakingos už tam tikrų valstybinių funkcijų vykdymą, aptarnavimo kokybę, 2010 m. buvo įkurtas Užduočių valdymo skyrius.


 
Analizuojant Centro Bendrosios informacijos teikimo skyriaus darbus, akcentuotina tai, kad 2010 m. net 61 proc. vartotojų užklausų buvo atsakyta teisiogiai šio padalinio specialistų, jų nenukreipiant kitiems atsakingiems padaliniams, kai 2009 m. šis rodiklis tesudarė 8 proc., o tei leido sutrumpinti užklausų įvykdymo laiką.


Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 225 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas), Centras paskirtas atsakingu už paraiškų priėmimo informacinės sistemos kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, duomenų apie paramos paraiškų gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų priėmimo iš savivaldybių organizavimą, paraiškų duomenų įvedimo patikrinimą ir šių paraiškų perdavimą Agentūrai; žemės sklypų tapatybės nustatymo sistemos kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą Ministerijos pavedimu, 2010 m. nuotolinio deklaruotų plotų tikrinimo organizavimą ir vykdymą.
Eil.
Nr.
Vertinimo kriterijus
Metai
2010 m. palyginus
su 2009 m.
2009
2010
1
Kontrolinių žemės sklypų DB atnaujinimas, atnaujintų sklypų skaičius, vnt.
230962
10596
-95 %
2
Kontrolinių žemės sklypų DB teikimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kartų per metus skaičius
4
1
-75 %
3
Kontrolinių žemės sklypų DB teikimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kartų per metus skaičius
4
1
-75 %
4
Nuotolinė patikra:
 
 
 
4.1.
 Bylos
421
849
102 %
4.2.
Plotas, km2
193
287,37
49 %
5
Surinktų paraiškų skaičius, vnt.
177262
172065
-3 %
6
Darbo su paraiškų priėmimo informacine sistema mokymų skaičius
 
1
 
 
 
 
 
 
 
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių patvirtinimo“, Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė tikslinta iki 2010 m. vasario 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių patvirtinimo“, Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė tikslinta iki 2011 m. vasario 1 d. Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės tikslinimo darbai pradėti vykdyti 2010 m. rugpjūčio 2 d.
Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė tikslinta pagal Agentūros pateiktus patikros vietoje metu nustatytus kontrolinių žemės sklypų plotų pasikeitimus, tinkamo paramai ploto matavimus, nustatytus kontroliuotuose žemės sklypuose Gkodas bl6 ir bl7 bei žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, plotų duomenis, patikros vietoje metu nustatytų (išmatuotų) miškais apželdintų plotų duomenis, taip pat pareiškėjų paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje iki 2010 m. lapkričio 5 d. aprašytus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis.
Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenys apskaičiuoti, įrašyti į kompaktinį diską ir perduoti Agentūrai txt formatu 2010 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1S-3075.
Vadovaujantis Centro ir Agentūros 2010 m. birželio 15 d. pasirašytu susitarimu, Centras Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenis Agentūrai pradėjo teikti žiniatinklio tarnybos (angl. web service) pagalba. Duomenys perduodami prijungties (angl. on-line) būdu, duomenų, įrašytų į kompaktinius diskus, teikimo atsisakyta.
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės tarnyba) kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė perduota pagal Centro bei Žemės tarnybos 2009 m. rugsėjo 9 d. sutarties reikalavimus. Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenys perdavimui buvo ruošiami 2010 m. kovo mėnesį. Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė perduota 2010 m. balandžio 8 d.
Centras 2010 m. atliko Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės atnaujinimą pagal 2009–2010 m. ortofotografinį žemėlapį. Darbų užsakovas – Žemės tarnyba. Atnaujinimo darbų sutartis su Žemės tarnyba pasirašyta 2010 m. liepos 30 d. Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės atnaujinimo darbai vykdyti pagal Žemės tarnybos parengtus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės atnaujinimo techninius reikalavimus. Atnaujinimo darbams atlikti terminuotai į Geografinių informacinių sistemų skyrių priimti 32 specialistai.
Siekiant tinkamai įvertinti atnaujintos Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės grafinį tikslumą, buvo paskelbtas KŽS_DB10LT tikslumo įvertinimo paslaugos pirkimo konkursas. 2010 m. spalio 8 d. su UAB „Aerogeodezijos institutas“ pasirašyta Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės tikslumo įvertinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 5SF-47 (1). Tikslumo įvertinimo paslaugos suteiktos pagal sutartį, tikslumo darbų įvertinimo aktai pasirašyti 2010 m. gruodžio 17 d.
Vadovaudamasis Jungtinių tyrimų centro prie Europos komisijos (JTC) metodinėmis rekomendacijomis (angl. LPIS quality inspection: EU requirements and methodology), Centras 2010 m. vykdė kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės kokybės kontrolę. Tai yra pilotinis projektas, kuris susideda iš dviejų dalių: ATS (angl. Abstract test suite) ir ETS (angl. Executable test suite). Kokybės kontrolės ATS dalies metu vertinama kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės struktūra, loginis dizainas ir erdviniai ryšiai. ETS dalies metu atliekamas kontrolinių žemės sklypų vertinimas pagal JTC nustatytus 7 kokybės elementus. Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės kokybės vertinimo ataskaita JTC turi būti pateikta iki 2011 m. vasario 28 d. Nuo 2011 m. kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės kokybės kontrolės ETS dalį valstybės narės privalės atlikti kiekvienais metais.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3D-125 „Dėl žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo bei tiesioginių išmokų žemės ūkio veiklos subjektams teikimo 2010 m. parengiamųjų darbų“, Centrui buvo pavesta iki 2010 m. balandžio 5 d. atlikti Paraiškų priėmimo informacinės sistemos pakeitimus, parengti Paraiškų priėmimo informacinės sistemos naudojimo instrukciją bei atlikti darbo procedūrų aprašų ir darbo dokumentų pakeitimus, sutarčių su savivaldybėmis keitimą, kad 2010 m. Paraiškų pildymas seniūnijose ir užpildytų paraiškų duomenų teikimas Agentūrai būtų vykdomas elektroniniu būdu.
2010 m. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje įregistruota 172 065 galiojančių paraiškų, elektroniniu būdu įbraižyti 1 127 792 laukai. Savarankiškai (be savivaldybių (seniūnijų) darbuotojų pagalbos) paraiškas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje įregistravo 1 413 žemės ūkio veiklos subjektų.
Vadovaujantis nutarimu, Centras yra atsakingas už paraiškų priėmimo informacinės sistemos kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Ruošiantis 2010 m. paraiškų surinkimui tiesioginėms išmokoms gauti už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramos už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje įgyvendintas paraiškos duomenų sutikrinimo funkcionalumas, kurio pagalba, įvedant paraiškos duomenis, sistema vartotoją informuodavo apie nustatytas klaidas; įgyvendintas paraiškos duomenų kodavimas naudojant šešioliktainį kodą; patobulintas elektroninio laukų įbraižymo funkcionalumas. Taip pat įgyvendintas sistemos funkcionalumas, leidžiantis žemės ūkio veiklos subjektui savarankiškai, t. y. be seniūnijos savivaldybės darbuotojo pagalbos pateikti paraišką.
Darbo su Paraiškų priėmimo informacine sistema mokymo metu savivaldybių (seniūnijų) darbuotojai teikė siūlymus Paraiškų priėmimo informacinės sistemos atnaujinimui. Savivaldybių (seniūnijų) darbuotojams pasiūlius, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje įgyvendintas žemėlapių fragmentų formavimo funkcionalumas, įkelti žemės ūkio paskirties sklypų nuosavybės ribų grafiniai duomenys.
Pasibaigus 2010 m. paraiškų surinkimui, Centras 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu kreipėsi į savivaldybių žemės ūkio skyrius prašydamas pateikti pastabų ar pasiūlymų Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tobulinimui. Pasiūlymus pateikė 22 savivaldybių žemės ūkio skyriai, pasiūlymai susisteminti bei pagal pateiktus siūlymus parengti bei pateikti Informacinių sistemų plėtros skyriui reikalavimai Paraiškų priėmimo informacinės sistemos atnaujinimui. Sistemos paruošimo 2011 m. paraiškų surinkimui darbai pradėti vykdyti 2010 m. gruodžio mėn.
Ruošiantis 2010 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų deklaravimui, peržiūrėta bei atnaujinta pasėlių laukų duomenų bazė, duomenų bazėje ištaisytos topologijos klaidos, laukų grafiniai persidengimai, multipoligonai, skylės. Duomenų bazė naudota Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje, vizualizuojant 2009 m. deklaruotų pasėlių laukų ribas. 2010 m. gruodžio mėn. pradėti vykdyti pasėlių laukų duomenų bazės paruošimo 2011 m. deklaravimui darbai.
2010 m. parengta metinė statistinė ataskaita „Informacija apie 2010 m. Lietuvoje deklaruotas žemės ūkio naudmenas, pasėlius, miškus ir kitus plotus“. Ataskaitoje pateikta informacija apie 2010 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, žieminių ir vasarinių javų plotus, ankštinių javų plotus, techninių augalų plotus, bulvių ir daržovių plotus, sodų ir uogynų plotus, pievų ir ganyklų, miškų plotus bei kt. Ataskaita iliustruota žemėlapiais. Ataskaitos duomenys taip pat patalpinti įmonės interneto svetainėje adresu www.vic.lt.
Informacija apie nuo 1999 m. deklaruotus pasėlius ir jų plotus vartotojams pateikiama Centro interneto svetainėje adresu http://www.vic.lt. 2010 m. paruošta bei svetainėje patalpinta aktualiausia 2010 m. pasėlių deklaravimo informacija.
Deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai pateikiami vartotojams pagal jų poreikius. Statistiniai duomenys apie žemės ūkio veiklos subjektų auginamas kultūras ir jų plotus teikiami rajonų savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriams, Agentūrai bei Ministerijai. Statistinę informaciją pagal reikiamus kriterijus iš Centro gauna įvairios valstybinės institucijos, tokios kaip Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir kt.
Ūkinių gyvūnų registro pagrindiniai uždaviniai – suderinus su Ministerija ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, rengti metodinius dokumentus registro bazės plėtrai, testuoti programas, suteikti teises vartotojams, administruoti tiesiogines išmokas už gyvulius ir bites, rengti gyvūnų apskaitos dokumentų formas, spausdinti jas, rengti ataskaitas, nagrinėti piliečių prašymus, išduoti jiems pažymas.
Eil.
Nr.
Vertinimo kriterijus
Metai
2010 m. palyginus
 su 2009 m.
2009
2010
1.
ŪGRIS[1]
2.696468
2.670000
-1 %
2.
ŪGRIS vartotojų administravimas, vnt.
5.000
6.000
20 %
3.
Galvijų pasų išdavimas, vnt.
328.060
317.169
-3 %
4.
Arklių pasų išdavimas arkliams vnt.
783
9.698
1139 %
 
9.
Gyvulių apskaitos formų spausdinimas, vnt.
600.000
742.000
24 %
 
 
 
 
 
 
Vykdant Ūkinių gyvūnų registro informacinės sistemos eksploataciją ir tobulinimą, duomenų bazė kiekvieną mėnesį buvo atnaujinama galvijų, avių, ožkų ir kiaulių judėjimo bei būsenos pasikeitimo duomenimis.
Administruojant Ūkinių gyvūnų registrą, dalyvauja ir skerdimo įmonės, kurios registruoja į skerdyklą atgabentus ir paskerstus gyvulius GŽ-5 formoje tiesiogiai arba popierines GŽ-5 formas pateikia Teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Šios tarnybos suveda duomenis į Ūkinių gyvūnų registro informacinės sistemos duomenų bazę. Duomenys, gauti tiesiogiai iš skerdimo įmonių arba iš Teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų, Centre tvarkomi, sisteminami ir teikiamos ataskaitos apie Lietuvos skerdyklose skerstus gyvulius informacinės sistemos vartotojams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.
2010 m į Ūkinių gyvūnų registro duomenų bazę suvesta apie 2.670.000 įrašų, vidutiniškai per mėnesį – 190.000 įrašų. Teikiama informacija apie ūkinių gyvūnų laikytojus, jų adresus, ūkinių gyvūnų gimimo datą, veislę, lytį, prieauglio atsivedimus, priverstinius skerdimus ir kritimus bei jų priežastis, ūkinių gyvūnų atvežimus ir išvežimus, skerdimus skerdimo įmonėse. Tobulinant Ūkinių gyvūnų registro informacinę sistemą, 2010 m. ji buvo praplėsta arklių registravimo programa, informacinės sistemos vartotojams sudarant galimybę įvesti arklio elektroninės ženklinimo priemonės numerį.
Administruojant Ūkinių gyvūnų registro informacinę sistemą, kaupiami įvairių ūkinių gyvūnų duomenys. Žemiau lentelėje pateikiama informacija apie deklaruojamus ūkinius gyvūnus pagal jų rūšis.
Gyvūno rūšis
Bandų skaičius
Gyvūnų skaičius bandose
Gyvūno rūšis
Bandų skaičius
Gyvūnų skaičius bandose
Antys
90
2261
Lapės
3
1662
Arkliai
4334
11907
Muflonai
18
218
Asilai
5
14
Nutrijos
4
301
Audinės
35
450002
Povai
17
86
Balandžiai
16
1560
Putpelės
15
8329
Bizonai
1
50
Sraigės
21
3183 vnt/m2
Bičių šeimos
5394
104266
Lama
3
8
Danieliai
69
2109
Stirnos
6
13
Elniai
50
2470
Stručiai
16
1170
Fazanai
16
1229
Triušiai
434
19430
Kalakutai
100
217520
Vištos
1673
6345683
Kiaulės
4245
662280
Šernai
37
244
Kiaunės
1
2
Šinšilos
7
1439
Kurapkos
2
4
Žąsys
82
1709
 
Vykdydamas galvijų pasų išdavimo funkciją, Centras 2010 m. išdavė 317.169 pasų, tai yra 3proc. mažiau nei 2009 metais.
Vykdant gyvulių ausų įsagų apskaitos programą, 2010 m. Veterinarijos aprūpinimo centras išplatino teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms 320000 galvijų, 24040 avių ir ožkų, 777751 kiaulių ausų įsagų; teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išplatino: 252380 galvijų, 18913 avių ir ožkų ausų įsagų; atgaminta 42415 vnt. ausų įsagų galvijams, 455 vnt. – avims ir ožkoms.

 
Vykdydamas Arklių pasų išdavimo funkciją, Centras 2010 m. išdavė 9.698 pasus, tai beveik 12 kartų daugiau nei 2009 m.
Tiesioginių išmokų už ėriavedes, karves žindenes ir telyčias, paskerstus galvijus, bičių maitinimą pagal Ministerijos patvirtintas taisykles, duomenų teikimas:
-  Buvo vykdomas gyvulių laikytojų skundų ir prašymų nagrinėjimas dėl specialiųjų išmokų už bulius, atsietųjų tiesioginių išmokų už galvijus, karves žindenes ir telyčias, ėriavėdžių išmokų skyrimo už 2009 metus. Išnagrinėta 1430 prašymų dėl papildomų tiesioginių išmokų;
-  Programinės įrangos atnaujinimas ir tobulinimas vyksta kiekvieną mėnesį.
 
Vartotojo tipas
Suteikta slaptažodžių
Apmokestinti elektroninių duomenų vartotojai pagal sutartis
3
Centro darbuotojai
13
Agentūro darbuotojai
25
Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojai
12
UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ darbuotojai
78
Gyvulių sėklintojai
32
Privatūs veterinarijos gydytojai
56
Gyvulių vežėjai
8
Gyvulių laikytojai
765
Veterinarijos tarnybų darbuotojai
8
Gyvulių veislininkystės tarnybos darbuotojai
0
Skerdimo įmonių darbuotojai
3
Valstybinė mokesčių inspekcijo sdarbuotojai
64
Asociacijų (patvirtintos veislininkystės institucijų) darbuotojai
8
Aplinkos apsaugos darbuotojai
52
Žemės ūkio ministerijos darbuotojai
1
Iš viso
1128
 
Atliekant leidybos paslaugos, Centras 2010 m. atspausdino 742000 vnt. formų. 2010 m. buvo organizuoti ūkinių gyvūnų registravimo ir duomenų įvedimo į specializuotą programą praktiniai mokymai visų rajonų gyvulių produktyvumo specialistams bei ūkininkams, iš viso buvo mokyta 800 būsimų Ūkinių gyvūnų registro vartotojų.
Galvijų veislininkystės informacinės sistemos uždaviniai – saugoti ir kaupti duomenų bazėje informaciją apie kiekvieno galvijo produktyvumo, kilmės, atsivedimų, sėklinimo/kergimo, būklės pasikeitimo ir eksterjero linijinio įvertinimo duomenis bei galvijų veislinės vertės rezultatus.
Vykdant Galvijų veislininkystės informacinei sistemai iškeltus uždavinius, 2010 m. šios sistemos duomenų bazė nuolat buvo papildoma naujais Karvių bei telyčių produktyvumo, apsiveršiavimų, kilmės ir būklės pasikeitimų duomenimis. Užbaigus (2009-10-01–2010-09-30) produktyvumo kontrolės metus, iš viso buvo kontroliuojamos 5 678 karvių bandos, kuriose buvo laikomos 150 134 karvės arba 42 proc. visų turimų karvių ir 103 598 įvairaus amžiaus telyčios. Ūkininkų bandose buvo kontroliuojamos 108 588 karvės, žemės ūkio bendrovėse ir kitose įmonėse 41 546 (90 proc. nuo bendro karvių skaičiaus Ūkinių gyvūnų registre). Juodmargių veislių karvių kontroliuojama 117 720 (75 proc.), žalųjų – 39 147 (25 proc.). Šiais kontrolės metais padidėjo kontroliuojamų karvių vidutinis metinis produktyvumas, iš vienos karvės primelžta po 6 209 kg 4,34 proc. riebumo ir 3,34 proc. baltymingumo pieno, tai 90 kg pieno, 3,1 kg pieno riebalų ir 2,3 kg pieno baltymų daugiau negu 2008–2009 kontrolės metais.
Eil.
Nr.
Vertinimo kriterijus
Metai
2010 m. lyginant
 su 2009 m.
2009
2010
1.
Veislinių galvijų duomenų tvarkymas, kaupimas, analizė ir informacijos teikimas bei skelbimas kiekvieną mėnesį, vnt.
299 666
280 067
-7 %
2.
Veislinių arklių duomenų sistemingas kaupimas, tvarkymas, analizė ir informacijos teikimas bei skelbimas, vnt.
39 697
42 876
8 %
3.
Veislinio arklio kilmės sertifikatų išdavimas, vnt.
585
823
41 %
4.
Arklio pasų išdavimas arkliams, registruotiems arklių veislininkystės informacinėje sistemoje, vnt.
804
9 191
1 043 %
5.
 Leidinio„Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2008–2009 metų apyskaita Nr.72” išleidimas, vnt.
1
1
0 %
6.
Leidinio „Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2009–2010 metų apyskaita Nr.73” parengimas, vnt.
1
1
0 %
 
 
 
 
 
 
Analizuojant kontroliuojamų karvių bandų skaičių, matyti jų mažėjimo tendencijos, tačiau karvių skaičius tose bandose per 2010 m. laikotarpį išliko stabilus. Akcentuotina tai, kad per keletą metų susidarė kontroliuojamų karvių bandų laikytojų grupė, kurie nuolat vykdo produktyvumo apskaitą. Iš produktyvumo kontrolės traukiantis smulkioms bandoms, išlieka kontroliuojamų bandų didėjimo tendencija. Tai ateityje leistų užtikrinti, kad stambesnėse karvių bandose bus galima tikslingiau panaudoti galvijų veislinių savybių apskaitos ir įvertinimo metodų taikymą, didinti galvijų produktyvumą bei gerinti eksterjero savybes, išsivystymą, sveikatingumą ir ilgaamžiškumą.
Atliekant Avių ir ožkų produktyvumo, atsivedimų, būklės pasikeitimų duomenų suvedimą ir apdorojimą, kiekvieną mėnesį suvedami ir aktualizuojami kontroliuojamų ožkų bei melžiamų avių produktyvumo, kergimų ir būsenos pasikeitimo duomenys.
2011-01-01 produktyvumo rezultatai:
-  kontroliuojamų ožkų skaičius – 239;
-  vidutinis ožkų produktyvumas – 725 kg pieno – 4,33 proc. riebumo ir 3,15 proc. baltymingumo;
-  kontroliuojamų melžiamų avių skaičius – 27;
-  vidutinis avių produktyvumas – 323 kg pieno – 4,77 proc. riebumo ir 4,92 proc. baltymingumo.
2010 m. Centre buvo vykdomas naujų bulių bei pirktų karvių ir telyčių kilmės ir įvertinimo duomenų suvedimas į duomenų bazę. Centro duomenų bazė nuolat papildoma įvežtų iš kitų Europos Sąjungos valstybių veršingų telyčių ir karvių bei Lietuvoje gimusių galvijų kilmės duomenimis. Bulių duomenų bazė nuolat papildoma esamų ir naujų bulių kilmės ir vertinimo duomenimis. Bulių duomenų bazėje sukaupta 25 452 buliaus kilmės duomenų. Bulių, karvių ir telyčių kilmės duomenys pateikiami specialiai parengtoje Gyvulio kortelėje, kurią vartotojai gali peržiūrėti ir atsispausdinti Centro interneto svetainėje. Bulių kilmės ir įvertinimo duomenys nuolat papildomi iš kilmės sertifikato, kurį pateikia veislininkystės ar sėklinimo paslaugas teikianti įmonė, pirkusi bulių arba jų spermą.
2010 m. Centre buvo vykdomas įvedamų į duomenų bazę kontroliuojamų karvių ir telyčių sėklinimo duomenų tvarkymas, ataskaitų parengimas, sėklinimo paslaugas teikiantiems darbuotojams vartotojų kodų bei slaptažodžių suteikimas. Kiekvieną mėnesį suvedami ir apdorojami karvių bei telyčių sėklinimo duomenys. Ši apibendrinta informacija kiekvieną mėnesį teikiama Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Sėklinimo paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys bei ūkininkai, kurie sėklina galvijus savo bandoje (biotechnologai), sėklinimo pažymėjimo duomenis suveda tiesiogiai į Ūkinių gyvūnų registro duomenų bazę per interneto tinklalapį. Sėklinimo duomenys naudojami GVIS, gimusio prieauglio tėvui nustatyti, analizei bei reprodukcijos veislinei vertei nustatyti. Duomenų suvedimui ir tvarkymui visiems vartotojams suteikiami kodai ir slaptažodžiai bei parengta įvestų sėklinimo duomenų peržiūra.
Suvedami ir kaupiami galvijų eksterjero linijinio įvertinimo duomenys. Vertinamos rinktinės karvės ir tikrinamųjų bulių dukterys. Parengtas interneto tinklalapis galvijų eksterjero linijinio įvertinimo duomenų suvedimui, peržiūrai ir įvertinimo duomenų paskaičiavimui, tinklalapis nuolat tobulinamas. Suteiktos vartotojų teisės Galvijų gerintojų asociacijoms, kurios suveda įvertinimo duomenis tiesiogiai į duomenų bazę. Centre šie duomenys kaupiami ir naudojami analizei bei vertinimo BLUP metodu modelio sukūrimui ir pritaikymui.
 Per ataskaitinį laikotarpį asociacijos įvertino karvių eksterjerą ir įvedė 2 785 karvių duomenis .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-194 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių guvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, pagal Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos duomenis Centrui pavesta teikti informaciją Agentūrai apie pareiškėjų laikomus Nykstančių Lietuvos senųjų veislių galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius). Duomenys nuolat tikslinami ir teikiami Agentūrai per specialiai sukurtą materializuotą vaizdą, kuris visiškai užpildomas atitinkamais Veislininkystės informacinės sistemos duomenimis pagal suderintas su Agentūra poreikių informacijos lenteles.
Vykdant veikiančios Galvijų veislininkystės informacinės sistemos tobulinimą, parengtos interneto tinklalapio aplikacijos duomenų įvedimui tiesiogiai į Galvijų veislininkystės informacinės sistemos duomenų bazę. Vadovaujantis Centro nustatyta tvarka, atliktas programinės įrangos testavimas, nustatyti netikslumai, kurie, suderinus su UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolės“ darbuotojais, buvo sėkmingai pataisyti.
Įgyvendinant Naująją galvijų veislininkystės informacinę sistemą, 2010 m. buvo vykdomi šios informacinės sistemos vartotojų mokymai, tema „Naujosios Galvijų veislininkystės informacinės sistemos tvarkymo principai, funkcionalumas, sąveika su kitais registrais, informacijos srautai, gyvulių produktyvumo kontrolės duomenų perdavimas“. Mokymuose dalyvavo ir mokymų kursą išklausė apie 800 informacinės sistemos vartotojų. Mokymų metu buvo parengtas ir visiems mokymuose dalyvavusiems išdalintas „Galvijų veislininkystės informacinės sistemos vartotojo vadovas“.
Diegiant naująją Galvijų veislininkystės informacinę sistemą, 2010 m. buvo pradėta naujos sistemos bandomoji eksploatacija, kuri baigėsi rugsėjo 30 d. Bandomosios eksploatacijos metu baigti derinti duomenų įvedimo programos nesklandumai, tobulinimo darbai bei ataskaitų tikslinimas. Vartotojai programos pagalba rugpjūčio ir rugsėjo mėnesio kontrolinių melžimo duomenis suveda tiesiogiai į duomenų bazę, prijungiami VĮ „Pieno tyrimai“ pieno kokybės duomenys, vykdoma duomenų apskaita.
Vykdant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 220 „Dėl kilmės knygų nuostatų” ir 2009 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 3D-311 „Dėl Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 220 „Dėl kilmės nuostatų” pakeitimo” bei pagal pateiktus Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijų narių sąrašus, skirtus Galvijų kilmės knygos tvarkymui ir duomenų išrinkimui iš duomenų bazės, Centro specialistai Lietuvos galvijų augintojų ir gerintojų asociacijoms pateikė aktualius duomenis tekstiniuose (txt) failuose.
Rengiant genetinio vertinimo metodikas, Centro specialistai 2010 m. aktyviai dalyvavo veislinių bulių vertinimo komisijos posėdžiuose, kurių metu buvo svarstomi genetinio vertinimo metodikos aktualūs klausimai, tvirtinami nauji vertinimo metodai bei aptariamos įvairios su genetiniu vertinimu susijusios problemos.
Rengiant genetinio vertinimo pagal produktyvumo bei somatinių ląstelių karvių piene  požymius (vertinant atsitiktinės regresijos kontrolės dienos modeliu) metodikas, Centro specialistai 2010 m. aktyviai dalyvavo veislinių bulių vertinimo komisijos posėdžiuose, kurių metu buvo svarstomi aktualūs genetinio vertinimo klausimai, tvirtinami nauji vertinimo metodai bei aptariamos įvairios su genetiniu vertinimu susijusios problemos.
Įgyvendinant arklių veislininkystės informacinės sistemos palaikymą ir tobulinimą, Arklių veislininkystės informacinės sistemos duomenų bazė 2010 m. nuolat buvo papildoma duomenimis, kurie reikalingi kilmės knygoms tvarkyti, prieauglio registrui vesti, Veislinio arklio kilmės sertifikatui ir Arklio pasui išduoti. Taip pat 2010 m. Arklių veislininkystės informacinės sistemos duomenų bazė nuolat buvo papildoma kilmės duomenimis pagal nustatytą tvarką, kuri taikoma kilmės knygų vedimui, prieauglio registro tvarkymui ir Arklio paso išdavimui. Į šią duomenų bazę taip pat suvedami judėjimo, brokavimo, kergimo ir įvertinimo rezultatų duomenys.
Arklių veislininkystės informacinės sistemos duomenimis arklių skaičius 2011-01-01 siekia 42776. Arklių veislininkystės informacinės sistemos duomenų bazės pagrindu 2010 m. išduota 823 Veislinio arklio kilmės sertifikatų. Per 2010 m. arklių savininkams išduoti 9698 pasai, iš jų veisliniams arkliams – 1413 pasų. Centras vykdo arklio pasų išdavimo, apmokėjimo ir pasų apskaitą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-194 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių guvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Centrui pavesta teikti informaciją Agentūrai apie pareiškėjų laikomus Nykstančių Lietuvos senųjų veislių arklius iš Arklių veislininkystės informacinės sistemos. Duomenys pastoviai tikslinami ir teikiami Agentūrai per specialiai sukurtą materializuotą vaizdą, kuris visiškai užpildomas atitinkamais Arklių veislininkystės informacinės sistemos duomenimis pagal suderintas su Agentūra poreikių informacijos lenteles.
Vykdant Mėsinių veislių ir mišrūnų galvijų informacinės sistemos tobulinimą ir palaikymą, Mėsinių galvijų gerintojų asociacija per specialiai parengtą interneto tinklalapį suveda duomenis, kurie talpinami į duomenų bazę ir naudojami mėsinių galvijų Kilmės knygai tvarkyti bei kilmės sertifikatams išduoti. Taip pat kaupiami mėsinių galvijų įvertinimo (ultragarsu) duomenys.
Formuojant ataskaitas, atliekant duomenų analizę, informacija įvairiais pjūviais teikiama gyvulių laikytojams. Jiems suteikiama informacija apie jų laikomų gyvulių individualų produktyvumą bei vidutinį visos bandos produktyvumą. Apibendrinta informacija įvairiais pjūviais teikima Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolei“, gyvulių augintojų ir gerintojų asociacijoms bei kitoms institucijoms. Taip pat pirminių ir suvestinių karvių produktyvumo duomenų, kontroliuojamų telyčių kilmės, veislinės vertės rezultatai bei „Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitos“ lentelės talpinamos Centro tinklalapyje. Kiekvieną mėnesį suformuotos ataskaitos su analitine informacija teikiamos veislinių gyvulių laikytojams. Šiose ataskaitose atsispindi informacija apie jų laikomų gyvulių individualų produktyvumą, reprodukciją bei apibendrinti visos bandos produktyvumo duomenys.Taip pat apibendrinta informacija teikiama Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolei”, gyvulių augintojų ir gerintojų asociacijoms.
Užbaigiant kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apskaitos metus, 2010 m. Centras išleido 72-ąją „Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2008–2009 metų apyskaitą“ bei parengė 73-ąją „Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2009–2010 metų apyskaitą“ .
Vykdant Genetinio vertinimo ir analizės informacinės sistemos administravimo, palaikymo ir tobulinimo darbus, 2010 metais toliau buvo tęsiamas karvių eksterjero linijinio vertinimo duomenų kaupimas ir jų analizavimas, iš viso buvo atlikta 6 384 duomenų įrašų. 2010 m. buvo vykdoma nauja veikla – genetinio vertinimo rezultatų pagal produktyvumo, ūkinio naudojimo trukmės, reprodukcijos bei somatinių ląstelių karvių piene požymius ir jų analizės duomenų talpinimas Centro duomenų bazėje. Tokiu būdu Centro darbuotojai 2010 m. patalpino į duomenų bazę: 578 823 genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius, 960 467 genetinio vertinimo pagal ūkinio naudojimo trukmės požymius, 1 248 654 genetinio vertinimo pagal reprodukcijos požymius, 146170 genetinio vertinimo pagal eksterjero požymius bei 21 028 057 genetinio vertinimo pagal produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene požymius kontrolės dienos modeliu – iš viso 23 962 171 genetinio vertinimo rezultatų ir jų analizės duomenų.
Eil.
Nr.
Vertinimo kriterijus
Metai
2010 m. palyginus
 su 2009 m.
2009
2010
1.
Karvių eksterjero linijinio vertinimo duomenų kaupimas, jų analizavimas, vnt.
3 071
6 384
108 %
2.
 Genetinis vertinimas pagal produktyvumo, ūkinio naudojimo trukmės bei reprodukcijos požymius. Rezultatų ir jų analizės patalpinimas į duomenų bazę:
 
 
 
2.1.
Reprodukcija
595 823
1 248 654
110 %
2.2.
Ūkinio naudojimo trukmė
460 414
960 467
109 %
2.3.
Produktyvumas
560 805
578 823
3 %
2.4.
Eksterjeras
6 697
146 170
2083 %
3.
Genetinis vertinimas pagal produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene požymius kontrolės dienos modeliu. Rezultatų ir jų analizės duomenų patalpinimas į duomenų bazę.
 
21 028 057
 
4.
Genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius rezultatų tekstinių duomenų failų paruošimas ir pateikimas organizacijai INTERBULL tarptautiniam bandomajam produktyvumo vertinimui (įrašų skaičius).
11 430
 
 
5.
Genetinio vertinimo pagal produktyvumo ir somatinių ląstelių piene požymius rezultatų tekstinių failų, vadovaujantis INTERBULL reikalavimais, paruošimas ir pateikimas tarptautinei organizacijai INTERBULL tarptautiniam rutininiam  vertinimui (įrašų skaičius)
 
44 885
 
 
 
 
 
 
 
Vykdant genetinio vertinimo pagal selekcionuojamus požymius ataskaitų sudarymą ir pateikimą Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, 2010 m. buvo parengtos ir Veislinių bulių vertinimo komisijai pristatytos6 ataskaitos. Vertinimams pagal požymius pritarta, patvirtinti rezultatai publikuojami Centro interneto svetainėje.
2010 m. buvo parengtos genetinio vertinimo pagal produktyvumo bei somatinių ląstelių karvių piene požymius metodikos. Pritarus Veislinių bulių vertinimo komisijai, metodikos patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-525 „Dėl atstovavimo tarptautinėje organizacijoje Interbull“, organizacijai INTERBULL 2010 liepos 30 d. pateikti duomenys bandomajam vertinimui kontrolės dienos modeliu pagal produktyvumo požymius.  Duomenys tarptautiniam vertinimui pagal produktyvumo požymius senu laktacijos modeliu išsiųsti 2010-06-25.
Vadovaujantis INTERBULL reikalavimais, tarptautiniam genetiniam vertinimui pagal produktyvumo ir somatinių ląstelių piene požymius tarptautinei organizacijai INTERBULL paruošti ir pateikti genetinio vertinimo tekstiniai duomenų failai, iš viso sukaupta ir analizuota 44 885 genetinio vertinimo pagal produktyvumo ir somatinių ląstelių piene požymius duomenų.
Patvirtinus genetinio vertinimo rezultatus, Lietuva priimta į tarptautinę organizaciją INTERBULL. Centro darbuotojai kaip šalies narės atstovai 2010 m. dalyvavo INTERBULL rengiamose konferencijose. 2010 m. gegužės 30 – birželio 3 dienomis Centro specialistai dalyvavo INTERBULL kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje Rygoje. Konferencijos metu buvo susipažinta su tarptautinių genetinių vertinimų metodikomis ir naujovėmis.
2010 m. Centras iš Vokietijos VIT įsigijo programinę įrangą, kuri buvo pritaikyta atlikti genetinį vertinimą naudojant atsitiktinės regresijos kontrolės dienos modelį. Vykdant programos pritaikymą turimai duomenų bazei, darbuotojai dalyvavo kursuose ir mokymuose.
Buvo atliekami genetinio vertinimo, pagal visus patvirtintus Ministerijos selekcionuojamus požymius, naujo patikimumo metodikos skaičiavimo tyrimai ir apskaičiavimas, taip pat vyko bendro įvertinimo indekso genetiniame vertinime metodikos pritaikymo analizės darbai.
Veislinių bulių vertinimo komisijos 2010 birželio 10 d. posėdyje buvo nuspręsta, kokie galutiniai visų vertinamų požymių svoriai bus naudojami bendram įvertinimo indeksui. Per ateinantį kasmetinį genetinį vertinimą bus paruošta programinė įranga, kuri atliks šiuos skaičiavimus. Bandomoji bendro indekso ataskaita bus pateikta Veislinių bulių vertinimo komisijos posėdyje.
Administruojant Žemės ūkio ir kaimo verslo registrą (toliau – Valdų registras), Centras koordinuoja Valdų registro plėtros darbus, užtikrina jo palaikymą ir funkcionavimą, administruoja bei analizuoja registro duomenis, teikia vartotojams informaciją apie registro objektus – žemės ūkio valdas, konsultuoja registro informacinės sistemos vartotojus - žemės ūkio produkcijos gamintojus ir kitus suinteresuotus asmenis - įvairiais su registro informacine sistema susijusiais klausimais, nagrinėja gautus suinteresuotų asmenų prašymus, pareiškimus, reikalavimus, pasiūlymus, skundus, teikia registro duomenis, juridinę galią turinčias pažymas, išrašus bei kitus dokumentus šalies teisės aktuose nustatyta tvarka.
Eil.
Nr.
Vertinimo kriterijus
Metai
2010 m. palyginus
 su 2009 m.
2009
2010
1.
 Žemės ūkio valdų, kurių registravimo duomenys administruojami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, skaičius (naujai įregistruotų/išregistruotų/atnaujintų valdų skaičius).
142232
189754
33 %
2.
Išduotų atlygintinai pažymų skaičius, vnt.
446
178
-60 %
3.
Vienkartinės užklausos duomenų gavėjams, vnt.
82
57
-30 %
 
 
 
 
 
 
Valdų registro informacinės sistemos eksploatavimas ir tobulinimas. Per ataskaitinį laikotarpį Valdų registras ir jo informacinė sistema buvo tinkamai administruojami ir nepertraukiamai funkcionavo. Toliau buvo eksploatuojama internetu prieinama VALDOS programos 1.8 versija, vykdomas žemės ūkio valdų registravimas, žemės ūkio valdų duomenų atnaujinimas bei žemės ūkio valdų išregistravimas. Siekiant užtikrinti Valdų registro informacijos saugumą, konfidencialumą, integralumą ir prieinamumą bei vadovaujantis Centro informacijos saugumo politikos nuostatomis, buvo nuolat vykdomi Valdų registro informacinės sistemos tobulinimo darbai pagal darbuotojų išanalizuotas ir susistemintas vartotojų pastabas ir pasiūlymus. Centro darbuotojai pagal vartotojų užklausas identifikuoja programos administravimo metu aptiktas klaidas, teikia Centro Informacinių technologijų departamentui klaidų taisymo užsakymus ir Valdų registro informacinės sistemos tobulinimo pasiūlymus. Per ataskaitinį laikotarpį Centro Informacinių technologijų departamentui pateikta apie 70 pasiūlymų dėl programos pakeitimų. Pagal klaidų taisymo užsakymus ir programos tobulinimo pasiūlymus sudaromi atliekamų darbų prioritetai. Identifikuojamos ir ištaisomos programos administravimo metu aptiktos klaidos, šalinami defektai. Bendradarbiaujant su Centro Informacinių technologijų departamentu, su VALDOS programos 1.8 versijos tobulinimo darbais kuriama nauja VALDOS programos versija. Darbuotojai vykdo naujos informacinės sistemos II iteracijos nuolatinį testavimą, rengia klaidų taisymo užsakymus ir III iteracijos sąsajos (angl. interface) koncepciją, rašo informacinės sistemos specifikaciją.
Valdų registro duomenų administravimas ir analizė. Valdų registro objektų – žemės ūkio valdų – registracijos duomenys yra administruojami nuolat, atliekama žemės ūkio valdų registracijos duomenų analizė, taisomi aptikti klaidingi duomenys. Duomenų administravimas ir analizė vykdomi elektroniniu būdu. Savivaldybių administracijų padaliniuose – seniūnijose – registruojamos žemės ūkio valdos ir atnaujinami žemės ūkio valdų duomenys. Duomenų teikėjų pateikti duomenys VALDOS programos pagalba suvedami į Valdų registro duomenų bazę. Duomenys sutikrinami su susijusių registrų duomenimis, išsaugomi Valdų registro duomenų bazėje. Tam, kad būtų išvengta klaidingų, netikslių, neišsamių duomenų, suvedus į Valdų registro duomenų bazę duomenų teikėjų pateiktus duomenis, sutikrinami fizinių ir juridinių asmenų duomenys, nekilnojamųjų daiktų unikalūs ir kadastro numeriai bei kiti nekilnojamųjų daiktų duomenys, adresų objektų duomenys, neįregistruotų Nekilnojamojo turto registre nekilnojamųjų daiktų adresai, valdos narių bei asmenų, įgaliotų atstovauti valdos valdytojams registro tvarkymo įstaigose, korespondencijos adresai. Duomenys sutikrinami vykstant sąveikai su susijusiais valstybės registrais. Naudojami šių susijusių registrų duomenys: Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, Lietuvos Respublikos adresų registro. Valdų registro duomenys perduodami Agentūrai, Centro tvarkomoms informacinėms sistemoms. Sąveika su susijusiais valstybės registrais, informacinėmis sistemomis įteisinta duomenų teikimo sutartimis.
Valdų registro duomenų administravimas. Administruojant registro duomenis, keičiami žemės ūkio valdų duomenys, išregistruojamos žemės ūkio valdos, teikiama informacija apie žemės ūkio valdų duomenis pagal žemės ūkio valdų valdytojų, žemės ūkio valdų narių ir suinteresuotųjų trečiųjų asmenų Centrui pateiktus rašytinius prašymus. Per ataskaitinį laikotarpį gauta 9 092 prašymų keisti žemės ūkio valdos duomenis, išregistruoti žemės ūkio valdą arba teikti pažymas apie žemės ūkio valdos duomenis.
Per ataskaitinį laikotarpį Valdų registre įregistruotos 5 277 žemės ūkio valdos, atnaujinti 179 432 žemės ūkio valdų duomenys, išregistruotos 5 045 žemės ūkio valdos. Centro darbuotojai įregistravo 97 žemės ūkio valdas, atnaujino virš 1 300 žemės ūkio valdų duomenų, išregistravo 5 045 žemės ūkio valdas.
Centre sukaupti Valdų registro duomenų bazėje duomenys analizuojami ir įvairiais pjūviais teikiami institucijoms, savivaldybėms ir naudotojams. Periodiškai (kas du mėnesius) kiekvienai savivaldybei sugeneruojami ir siunčiami elektroniniu paštu toje savivaldybėje įregistruotų žemės ūkio valdų sąrašai, kuriuose nurodoma kiekvienos žemės ūkio valdos būklė sąrašo siuntimo dienai.
Valdų registro duomenų teikimas. Valdų registro duomenys teikiami naudotojams pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal raštu gautas įvairių institucijų užklausas bei suinteresuotų asmenų prašymus. Valdų registro duomenys neatlygintinai teikiami pagal neterminuotas neatlygintinas duomenų teikimo sutartis, sudarytas su Agentūra, savivaldybių administracijomis, Valstybine mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitomis valstybinėmis institucijomis.
Valdų registro duomenys teikiami atlygintinai pagal sutartis. Valdų registro duomenys teikiami pagal 2009 m. II pusmetyje sudarytas duomenų teikimo už atlyginimą sutartis su Pakruojo ūkininkų kredito unija ir If P&C Insurance AS.
Duomenų teikimo sutarčių su institucijomis bei įmonėmis rengimas, derinimas, pateikimas tvirtinti, vykdymo kontrolė. Per 2010 m. sudarytos duomenų teikimo už atlyginimą sutartys su AB Rytų skirstomaisiais tinklais, UAB „VST“ (Vakarų skirstomieji tinklai). Vykdant sutartis su šiomis įmonėmis, buvo teikiami duomenys pagal 146 AB Rytų skirstomųjų tinklų pateiktų užklausų ir 360 UAB „VST“ pateiktų užklausų. Parengta ir š. m. rugpjūčio mėn. pasirašyta neatlygintina duomenų teikimo sutartis su Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Rengiama neatlygintina duomenų teikimo sutartis su Valstybine augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Valdų registro duomenų bei statistinės informacijos teikimas pagal institucijų ar įmonių užklausas. Per ataskaitinį laikotarpį buvo gauta ir atsakyta į 1 104 įstaigų, institucijų, savivaldybių administracijų raštus, pateikta apie 140 duomenų analizių apžvalgų, statistinės informacijos pagal institucijų ar įmonių užklausas. Statistinė informacija apie žemės ūkio valdų duomenis buvo teikiama Ministerijai, Statistikos departamentui, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijosir kitoms institucijoms.
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 4 „Dėl atlyginimo už Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities valstybės registrų duomenų teikimą dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 2-77) per 2010 m. žemės ūkio valdų valdytojams išduota 178 atlygintinų pažymų apie žemės ūkio valdų duomenis. 
Žemės ūkio valdų ekonominio dydžio, išreiškiamo EDV, skaičiavimas.Vadovaujantis Žemės ūkio valdų, ūkininkų ūkių ir ūkinius gyvūnus įregistravusių subjektų ūkių, kurie neįregistruoti Valdų ar Ūkininkų ūkių registruose, ekonominio dydžio, išreiškiamo europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-521 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 3D-205 redakcija) (toliau – Metodika), 23 punktu, Centras yra atsakingas už žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreiškiamo EDV, nustatymą ir pateikimą žemės ūkio valdų (ūkių) valdytojams. Vykdant Metodikos 15 punktą, buvo skaičiuojamas žemės ūkio valdų (ūkių) ekonominis dydis, išreiškiamas EDV, už laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., ir už laikotarpį, prasidedantį praėjusiųjų metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d. Rodiklio reikšmės buvo paskelbtos Metodikoje numatytais terminais – atitinkamai 2010 m. sausio 30 d. ir 2010 m. liepos 20 d.
Centro darbuotojai teikė pasiūlymus sprendžiant sudėtingus Metodikos taikymo klausimus, tobulinant žemės ūkio valdų (ūkių) ekonominio dydžio, išreiškiamo EDV, skaičiavimo procedūrą, dalyvavo rengiant naują Metodikos redakciją.
Žemės ūkio valdų ekonominio dydžio, išreiškiamo EDV, rodikliai teikiami Agentūrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, AB Rytų skirstomiesiems tinklams, UAB „VST“ (Vakarų skirstomiesiems tinklams), kitoms suinteresuotoms institucijoms.
Paskelbus žemės ūkio valdų (ūkių) ekonominio dydžio, išreiškiamo EDV, rodiklio reikšmes, Centro darbuotojai atlieka duomenų analizę, kurios pagrindu teikia statistinę informaciją suinteresuotoms institucijoms. Žemės ūkio valdos skirstomos į grupes pagal ekonominio dydžio rodiklio reikšmę (iki 2 EDV, 2–4 EDV, 4–14 EDV, virš 14 EDV). Statistinė informacija apie žemės ūkio valdų (ūkių) ekonominį dydį, išreiškiamą EDV, teikiama įvairiais pjūviais.
Pagal Metodikos 24 punktą, žemės ūkio valdos ar ūkio valdytojui, nesutinkančiam su žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominio dydžio, išreiškiamo EDV, nustatymo rezultatais, suteikiama teisė kreiptis į Centrą ir patikslinti savo žemės ūkio valdos (ūkio) duomenis. Skyriaus darbuotojai tikslino besikreipiančių šiuo klausimu žemės ūkio valdų valdytojų duomenis. Daugiausia per 2010 m. žemės ūkio valdų valdytojams išduotų atlygintinų pažymų (apie 160) buvo apie žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreiškiamo EDV, rodiklius.
Leidimų kurti Valdų registro duomenų bazės vartotojus administravimas, naujų vartotojų kūrimas ir administravimas. Vykdant pasirašytas duomenų teikimo sutartis ir gautus kitų institucijų raštiškus prašymus per ataskaitinį laikotarpį sukurta apie 60 naujų VALDOS programos vartotojų ir 160 Valdų registro duomenų peržiūros programos vartotojų. Vartotojams suteiktos prieigos nuolat administruojamos. Siekiant užtikrinti Valdų registro duomenų apsaugą, pagal savivaldybių teikiamus Centrui sąrašus, naikinamos Valdų registro informacinės sistemos vartotojų prieigos tų savivaldybių (seniūnijų) tarnautojų ir darbuotojų, kurie buvo atleisti iš užimamų pareigų.
Popierinių žemės ūkio valdų registravimo dokumentų priėmimas iš savivaldybių administracijų bei sutikrinimas su suvestinių duomenimis. Vadovaujantis Centro generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 22V patvirtintu Žemės ūkio valdų popierinių dokumentų paruošimo ir perdavimo archyviniam saugojimui, dokumentų paėmimo iš saugojimo vietos tvarkos aprašu (toliau – Tvarka), periodiškai gaunamos iš savivaldybių administracijų popierinių žemės ūkio valdų dokumentų siuntos buvo priimtos, registruotos, žemės ūkio valdų popierinių dokumentų rinkiniai sutikrinti su prašymų registruoti žemės ūkio valdas/atnaujinti duomenis suvestinių duomenimis. Per ataskaitinį laikotarpį priimta ir sutikrinta 819 žemės ūkio valdų dokumentų bylų, kurias sudaro apie 409 500 dokumentų lapų. Pagal Tvarką iš priimtų ir sutikrintų popierinių valdų dokumentų siuntų formuojamos žemės ūkio valdų dokumentų bylos ir perduodamos Centro Dokumentų valdymo skyriui tolesniam tvarkymui ir archyvavimui. 
Per ataskaitinį laikotarpį pagal Žemės ūkio valdų popierinių dokumentų perdavimo archyvavimui aktus, paruošta ir perduota 1 864 žemės ūkio valdų dokumentų bylų, kurias sudaro apie 932 000 dokumentų lapų.
 Žemės ūkio subjektų registrų skyriuje tvarkomų Valdų registro bei Ūkininkų ūkių registro duomenų teikimo už atlyginimą administravimo procedūros aprašo, kitų registrų veiklą reglamentuojančių vidaus dokumentų projektų rengimas, teikimas derinimui. 
Parengti ir 2010 m. lapkričio 5 d. raštu pateikti Ministerijai nauja Valdų registro nuostatų redakcija bei nuostatų lyginamasis variantas. Per ataskaitinį laikotarpį vyko nuostatų projekto derinimas su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir kitomis institucijomis, pateikusiomis pastabas ir pasiūlymus. Buvo parengti keli nuostatų derinimo pažymos projekto variantai, teikti nuostatų redakcijos variantai, ištaisyti pagal atitinkamų institucijų pastabas ir pasiūlymus.
Parengtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro administravimo savivaldybių administracijose procedūros aprašo projektas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 4 „Dėl atlyginimo už Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities valstybės registrų duomenų teikimą dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 2-77), rengiamas Žemės ūkio subjektų registrų skyriuje tvarkomų Valdų registro bei Ūkininkų ūkių registro duomenų teikimo už atlyginimą administravimo procedūros aprašas. Ministerijai patvirtinus naują Valdų registro nuostatų redakciją, šie aprašai bus tvirtinami Centro generalinio direktoriaus įsakymais.
 
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) paskirtis – įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus dėl žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacijos rinkimo ir ataskaitų Europos Komisijai bei Eurostatui rengimo ir teikimo, tenkinti vidaus vartotojų – valstybės administravimo, savivaldos, statistikos ir kitų institucijų bei ūkio subjektų žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacijos poreikius, stebėti ir analizuoti vidaus ir užsienio valstybių rinkas (pagal atskirus sektorius: gamyba, suvartojimas, eksportas, importas, kiekiai ir kainos), prognozuoti situacijas atskiruose sektoriuose vidaus ir užsienio valstybių rinkose ir apie rezultatus informuoti valstybės administravimo, savivaldos ir kitas institucijas bei žemės ūkio ir perdirbamosios pramonės subjektus.
Eil.
Nr.
Vertinimo kriterijus
Metai
2010 m. palyginus
 su 2009 m.
2009
2010
1.
 Statistiniai tyrimai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų bei gamybos priemonių rinkoje:
 
 
 
1.1.
Kasdieniniai
780
2030
160 %
 1.2.
Savaitiniai
3271
2447
-25 %
1.3.
Mėnesiniai
4249
3134
-26 %
1.4.
Ketvirtiniai
21
33
57 %
1.5.
Pusmečio
313
265
-15 %
1.6.
Metiniai
100
42
-58 %
2.
Statistinių duomenų patikra
130
122
-6 %
3.
Statistinių duomenų ataskaitos Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
72
132
83 %
4.
 Statistinės ataskaitos kitoms nacionalinėms institucijoms bei įstaigoms
1359
1472
8%
5.
Statistinės ataskaitos Europos Komisijai ir Eurostatui
836
1591
90%
6.
Visuomenės informavimas ir informacijos sklaida:
 
 
 
6.1.
Oficialus statistinis leidinys „AgroRinka”
22
23
5%
6.2.
 Informacinis leidinys „Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skaičiai, 2010 m. I pusmetis”
1
1
0%
6.3.
Informacinis leidinys „Lietuvos žemės ūkis: faktai ir  skaičiai, 2009 m. II pusmetis”
1
1
0%
6.4
 Apžvalgos ir suvestinės ataskaitos apie vidaus ir užsienio rinkas interneto svetainėje adresu www.vic.lt
2830
2832
0%
 
 
 
 
 
 
Statistinių tyrimų vykdymas Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų bei gamybos priemonių rinkoje. Vykdytas Europos Komisijos nustatytų duomenų apie žaliavinės žemės ūkio produkcijos reprezentacines supirkimo kainas, pagamintų produktų įmonių tiekimo prekybos tinklams kainas, importuotų iš trečiųjų šalių vaisių ir daržovių ir bananų pardavimo vidaus rinkoje kainas organizavimas, rinkimas, kaupimas ir tvarkymas. Surinkta 1015 kasdieninių, 260 savaitinių ir 12 mėnesio ataskaitų iš respondentų – duomenų teikėjų.
Vykdant tyrimus pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. DĮ-312 patvirtintą Oficialiąją statistikos darbų programą 2010 m. surinkta 1015 kasdieninių, 941 savaitinė, 248 mėnesio, 17 ketvirtinių, 135 pusmečio ir 22 metinės ataskaitos.
Vykdant statistinius tyrimus vaisių, daržovių ir uogų, sėklų, pašarų, ekologiškų produktų, cukraus, žuvų, žemės ūkio paskirties žemės rinkos, žemės ūkio technikos ir paslaugų sektoriuose, vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministerijos bei kitais nacionaliniais poreikiais, surinkta 104 savaitinės, 2886 mėnesio, 130 pusmečio ir 20 metinės ataskaitos.
Vykdant savaitinius mažmeninės rinkos tyrimus 6 didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2008 m. birželio 30 d. ir Ministerijos valstybės sekretoriaus 2008 m. liepos 14 d. pavedimais, atlikti 1402 savaitiniai mažmeninės rinkos tyrimai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus VP, IKI, Norfa ir Rimi prekybos tinkluose.
Vykdant ketvirtinius mažmeninės rinkos tyrimus pagal programą „Mažmeninės maisto produktų kainos Vidurio ir Rytų Europos šalių sostinėse“, atlikta 16 ketvirtinių mažmeninės rinkos tyrimų Vilniuje VP, IKI, Norfa ir Rimi prekybos tinkluose.
Statistinių duomenų ir ataskaitų teikimas institucijoms bei įstaigoms, Europos Komisijai ir Eurostatui. Vykdant duomenų teikimą Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Centro 2007 m. sausio 17 d. sutartį, pateiktos 132 mėnesio ataskaitos. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų ataskaitų apie pieno, kiaulienos ir jautienos, grūdų ir aliejinių augalų sėklų, paukštienos ir kiaušinių, tradicinės ir ekologinės gamybos sėklų, pašarų, daržovių, vaisių, žuvų sektorius rengimą ir teikimą Europos Komisijai ir Eurostat, Europos Komisijai ir Eurostat pateikta: 1015 kasdieninių, 364 savaitinės, 69 mėnesio, 5 ketvirtinės ir 19 metinių Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų ataskaitų apie pieno, kiaulienos ir jautienos, grūdų ir aliejinių augalų sėklų, paukštienos ir kiaušinių, tradicinės ir ekologinės gamybos sėklų, pašarų, daržovių, vaisių, žuvų sektorius.
Vykdant suvestinių statistinių ataskaitų rengimą ir teikimą kitoms institucijoms, įstaigoms bei verslo subjektams (nustatyta teisės aktuose tvarka arba pagal atskirus prašymus), paruoštos ir pateiktos: 1099 savaitinės, 24 dvisavaitinės, 364 mėnesio, 45 ketvirtinės, 6 pusmečio ir 53 metinės statistinės ataskaitos kitoms nacionalinėms institucijoms, įstaigoms bei verslo subjektams (nustatyta teisės aktuose tvarka arba pagal atskirus prašymus).
Vykdant suvestinių savaitės ir mėnesio duomenų teikimą programai „AgriMIS“, paruošta ir pateikta: 364 savaitinės bei 24 mėnesio suvestinės statistinės ataskaitos Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkų tyrimo ir duomenų apsikeitimo programai „AgriMIS“.
Vykdantketvirčio suvestinių duomenų teikimą programai „Mažmeninės maisto produktų kainos Vidurio ir Rytų Europos šalių sostinėse“, paruošta ir pateikta 12 ketvirčio suvestinių duomenų ataskaitų programai „Mažmeninės maisto produktų kainos Vidurio ir Rytų Europos šalių sostinėse“.
Situacijos Lietuvos ir užsienio šalių žemės ūkio ir maisto produktų rinkose stebėsena, ekonominė analizė ir prognozavimas. Vykdant vidaus, kaimyninių ir kitų užsienio šalių pieno, kiaulienos, jautienos ir arklienos, avienos ir triušienos, paukštienos ir kiaušinių, grūdų ir aliejinių augalų sėklų, bulvių, vaisių, daržovių ir uogų, sėklų, pašarų, ekologiškų produktų, cukraus, žuvų, žemės ūkio paskirties žemės rinkos, žemės ūkio technikos ir kitų rinkų stebėseną, atlikta: 624 savaitiniai, 48 dvisavaitinių, 276 mėnesio ir 3 metiniai stebėjimai.
Partnerystės pagrindais dalyvaujant Vidurio ir Rytų Europos valstybių duomenų pasikeitimo programoje AgriMIS, paruoštos ir pateiktos 376 duomenų pasikeitimo ataskaitos.
Bendradarbiaujant su Vidurio ir Rytų Europos valstybių rinkų informaciniais centrais per ataskaitinį laikotarpį buvo pasikeista 1 operatyvia duomenų suvestine apie situaciją rinkose.
Vykdant situacijos vidaus rinkos pieno, kiaulienos, jautienos, paukštienos ir kiaušinių, grūdų ir aliejinių augalų sėklų, bulvių, vaisių, daržovių ir uogų, sėklų, ekologiškų produktų, cukraus, žuvų, žemės ūkio paskirties žemės rinkos, žemės ūkio technikos, paslaugų ir kituose sektoriuose analizę ir prognozavimą,atlikta 159 situacijos analizės ir prognozės apie vidaus rinkas pieno, kiaulienos, jautienos, paukštienos ir kiaušinių, grūdų ir aliejinių augalų sėklų, bulvių, vaisių, daržovių ir uogų, sėklų, ekologiškų produktų, cukraus, žuvų, žemės ūkio paskirties žemės rinkos, žemės ūkio technikos ir paslaugų sektoriuose.
Statistinių duomenų patikra. Vykdant administracinę statistinių duomenų patikrą, sektorių specialistai ir inspektavimo grupės inspektoriai patikrino 24 224 pateiktas statistines ataskaitas iš 984 duomenų teikėjų.
ŽŪMPRIS valdytojos nustatytų patikrų/inspektavimų vykdymas įmonėse ir ūkiuose (žaliavinės produkcijos supirkimo, perdirbimo, didmeninės prekybos bei žaliavinės produkcijos tiekėjų įmonėse/ūkiuose), rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus inspektavimo darbuotojai atliko 122 duomenų teikėjų patikras vietoje: žaliavinės žemės ūkio produkcijos supirkimo, perdirbimo ir didmeninės prekybos įmonėse ir ūkiuose.
Visuomenės informavimas ir informacijos sklaida. Vykdant operatyvių statistinių ataskaitų ir analitinių apžvalgų apie vidaus, Europos Sąjungos ir pasaulines pieno, kiaulienos, jautienos ir arklienos, avienos ir triušienos, paukštienos ir kiaušinių, grūdų ir aliejinių augalų sėklų, bulvių, vaisių, daržovių ir uogų, sėklų, pašarų, ekologiškų produktų, cukraus, žuvų ir kitas rinkas skelbimą interneto svetainėse: www.vic.lt ir www.produktukainos.lt, pateiktos 683 operatyvios statistinės ataskaitos ir analitinės apžvalgos, 2004 statistinės lentelės ir 15 grafikai apie vidaus, Europos Sąjungos ir pasaulines pieno, kiaulienos, jautienos ir arklienos, avienos ir triušienos, paukštienos ir kiaušinių, grūdų ir aliejinių augalų sėklų, bulvių, vaisių, daržovių ir uogų, sėklų, pašarų, ekologiškų produktų, cukraus, žuvų ir kitas rinkas interneto svetainėse: www.vic.lt ir www.produktukainos.lt
Įgyvendinant oficialaus informacinio statistinio dvisavaitinio leidinio „Agro RINKA” rengimą spaudai ir leidimą, parengti ir išleisti 23 oficialaus informacinio statistinio dvisavaitinio leidinio „Agro RINKA“ numeriai.
Ūkininkams, perdirbėjams bei kitiems žemės ūkio subjektams skirtuose žurnaluose „Mano ūkis“, „Žemės ūkis“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ ir kt. publikuotos 81 analitinės/informacinės apžvalgos, 49 informacinės apžvalgos, paruošti 27 informaciniai pranešimai radijo laidoms. Paruoštas ir išleistas informacinis leidinys: „Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skaičiai: 2010“ (2010 m. I pusmetis, II pusmetis).
4.5.Dalyvavimas administruojant Kvotų administravimo informacinę sistemą, išmokų už pieną, pieno gamybos kvotų prekybos ir supirkėjų duomenų apdorojimo informacinių sistemų kūrimas, įgyvendinimas ir tvarkymas
Centras, organizuodamas pieno kvotų aukcioną, vykdo kvotų prekybos paraiškų administarvimo, pieno kvotų aukciono dalyvių mokymo bei informavimo, elektroninio pieno kvotų aukciono vykdymo, piniginių įmokų administarvimo ir kitas su šia veikla susijusias funkcijas.
Įgyvendindamas Pieno supirkėjų duomenų apdorojimo informacinę sistemą, Centras konsultuoja pieno supirkimo įmonių atsakingus darbuotojus ataskaitų įvedimo, klaidingų įrašų taisymo klausimais, kontroliuoja ataskaitų įvedimų terminus, teikia informaciją Agentūrai bei Ministerijai, užtikrina Supirkėjų duomenų apdorojimo informacinės sistemos tobulinimą ir efektyvų funkcionalumą.
13 lentelė. Pieno Kvotų administravimo informacinės sistemos administravimo, išmokų už pieną, pieno gamybos kvotų prekybos ir supirkėjų duomenų apdorojimo informacinių sistemų kūrimo, įgyvendinimo ir tvarkymo programos kriterijai 2009–2010 m.
Eil.
Nr.
Vertinimo kriterijus
Metai
2010 m. palyginti
 su 2009 m.
2009
2010
1.
Dokumentų, susijusių su pieno kvotomis, derinimas, spausdinimas, vnt.
26552
20000
-25%
2.
Dokumentų, susijusių su pieno kvotomis, administravimas, vnt.
8054
7322
-9%
3.
Pieno kvotų aukciono organizavimas:
 
 
 
3.1.
Kvotų prekybos paraiškų administravimas
799
47
-94%
3.2.
Pieno kvotų aukciono dalyvių informavimas
1357
116
-91%
3.3.
Pieno kvotų aukciono paskelbimas, parduodamų kvotų sąrašų sudarymas, kartų skaičius
2
1
-50%
3.4.
Pieno kvotų aukciono vykdymas, kartų skaičius
2
1
-50%
3.5.
Piniginių įmokų administravimas, vnt.
1194
96
-92%
4.
Supirkėjų duomenų apdorojimo informacinės sistemos administravimas, vnt.
798
888
11%
5.
Atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną administravimas, prašymų nagrinėjimas, vnt.
61191
59003
-4%
6.
Europos Sąjungos išmokų pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo krizės pieno sektoriuje administravimas, prašymų nagrinėjimas
nebuvo
53891
 
 
 
 
 
 
 
Vadovaujantis 2007 m. birželio 8 d. bendradarbiavimo sutartimi su Agentūra, Centras spausdina suderintas ir Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintas pieno gamybos kvotų sistemos paraiškų, deklaracijų formas, tiesioginių pardavimų apskaitos žurnalus bei perduoda savivaldybėms pagal jų pateiktas laisvos formos paraiškas dėl paraiškų ir/ar deklaracijų ir/ar pieno apskaitos žurnalų poreikio.
Vykdant dokumentų, naudojamų administruojant Kvotų administravimo informacinę sistemą, tiesioginių pardavimų apskaitos žurnalų derinimo, spausdinimo ir pateikimo savivaldybėms darbus, 2010 m. savivaldybėms išsiųsta 20.346 paraiškų, tiesioginių pardavimų apskaitos žurnalų: 10 Pranešimų apie pieno supirkėjo, atsakingo už apskaičiuotos mokėtinos pinigų sumos už kvotos viršijimą, pakeitimą; 210 Pranešimų apie atnaujintą pieno gamybą; 70 Paraiškų dėl pieno pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos pakeitimo į pieno pardavimo perdirbti kvotą; 495 Paraiškos dėl pieno pardavimo perdirbti kvotos pakeitimo į pieno pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą; 11520 Tiesioginių pardavimų 2009 - 2010 kvotos metų pieno gamybos ir realizavimo metinių deklaracijų; 90 Paraiškų pieno gamybos kvotai perimti/perduoti; 10 Paraiškų pieno gamybos kvotai išsinuomoti/išnuomoti; 7229 Pagaminto, sunaikinto, suvartoto savame ūkyje, parduoto perdirbti ir parduoto ar nemokamai atiduoto tiesiogiai vartoti pieno (pieno produktų) apskaitos žurnalai.
Centras, vykdydamas jam pavestas funkcijas susijusias su pieno kvotų administravimu, iš 53 savivaldybių priimė fizines dokumentų siuntas ir jas įregistravo Kvotų administravimo informacinėje sistemoje. Su dokumentų siuntomis iš savivaldybių 2010 m. Centras gavo 7289 dokumentus: 105 Pranešimus apie atnaujintą pieno gamybą; 156 Paraiškas dėl pieno pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos pakeitimo į pieno pardavimo perdirbti kvotą; 347 Paraiškas dėl pieno pardavimo perdirbti kvotos pakeitimo į pieno pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą; 5833 Tiesioginių pardavimų 2009-2010 kvotos metų pieno gamybos ir realizavimo metines deklaracijas; 835 Paraiškas pieno gamybos kvotai perimti/perduoti; 13 Paraiškų pieno gamybos kvotai išsinuomoti/išnuomoti. Duomenys, iš gautų savivaldybių dokumentų, perkelti į Kvotų administravimo informacinę sistemą, sutikrinti su Kvotų administravimo informacine sistema, Žemės ūkio ir kaimo verslo registro bei Ūkinių gyvūnų registro centrinės duomenų bazės duomenimis. Sutikrinti paraiškų duomenys, taip pat įvertinti Kvotų administravimo informacine sistema. Nustačius neatitikimus, duomenys tikslinti išsiunčiant Klaidų ataskaitas paraiškas pateikusiems pieno gamintojams, o neturint galimybės duomenis patikslinti - dokumentai atmesti. Pieno gamintojai apie dokumento atmetimą informuoti išsiunčiant jiems Atsisakymus priimti dokumentus. Pieno gamintojams 2010 m. išsiųstos 504 Klaidų ataskaitos, 33 Atsisakymai priimti dokumentus.
Įgyvendinant Supirkėjų pieno supirkimo metinių ataskaitų priėmimą ir duomenų perkėlimą į Kvotų administravimo informacinę sistemą, 74 patvirtintos pieno supirkimo įmonės pateikė 75 Supirkėjų pieno supirkimo metines ataskaitas, iš kurių duomenys perkelti į Kvotų administravimo informacinę sistemą. 2 pieno supirkimo įmonės pateikė patikslintas metines ataskaitas. 1 pieno supirkimo įmonė pateikė Supirkėjų pieno supirkimo metinę ataskaitą už 2008-2009 kvotos metus.
Vykdant gautų dokumentų iš savivaldybių žemės ūkio skyrių ir pieno supirkimo įmonių fizinių ir kompiuterinių siuntų formavimo ir siuntimo Agentūrai darbus, 2010 m. Agentūrai su suformuotomis siuntomis perduota 7322 dokumentai: 102 Pranešimai apie atnaujintą pieno gamybą; 157 Paraiškos dėl pieno pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos pakeitimo į pieno pardavimo perdirbti kvotą; 368 Paraiškos dėl pieno pardavimo perdirbti kvotos pakeitimo į pieno pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą; 5771 Tiesioginių pardavimų 2009-2010 kvotos metų pieno gamybos ir realizavimo metinė deklaracija; 159 Paraiškos pieno gamybos kvotai perimti/perduoti; 13 Paraiškų pieno gamybos kvotai išsinuomoti/išnuomoti; 77 Supirkėjų pieno supirkimo metinės ataskaitos.
Išmokos pieno gamintojams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Europos Sąjungos išmokų pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo pieno sektoriaus krizės, mokėjimo 2010 metais taisyklių patvirtinimo“, Kvotų tiesioginių išmokų informacinės sistemos buvo toliau tobulinima ir sėkmingai ptritaikyta Europos Sąjungos išmokų pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo pieno sektoriaus krizės apskaičiavimui. Tokiu būdu šios išmokos apskaičiuotos – 53.519 išmokų gavėjų, išmokų suma siekė 10.634.995,6 Lt.
Vykdant išmokų sumų apskaičiavimo kiekvienam gamintojui, sumų tikslinimo ir duomenų perdavimo Agentūrai darbus, 2010 m. vadovaujantis Atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną mokėjimo 2009 m. ir 2010 m. taisyklėmis išmokos apskaičiuotos 58728 išmokų gavėjams, išmokų suma – 117 000 351,22 Lt. Informacija apie apskaičiuotas išmokų sumas perduota Agentūrai išmokų sumų pervedimui išmokų gavėjams.
Vadovaujantis Atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną mokėjimo 2009 m. ir 2010 m. taisyklėmis bei Europos Sąjungos išmokų pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo pieno sektoriaus krizės, mokėjimo 2010 metais taisyklėmis, pieno gamintojams išsiųsti 680 informaciniai pranešimai dėl atsiskaitomosios banko sąskaitos pateikimo ar patikslinimo.
Įgyvendinant anuliuotų išmokų sumų, gamintojų duomenų tikslinimą bei perdavimą Agentūrai, 2010 m. buvo tikslinama 183 išmokų gavėjų duomenys. Patikslinti duomenys perduoti Agentūrai.
Vykdant sąrašų, apie gamintojams apskaičiuotas atsietąsias papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už pieną ir sąrašų, apie gamintojams apskaičiuotas nukentėjusiems nuo pieno sektoriaus krizės išmokas, siuntimo darbus savivaldybių žemės ūkio skyriams, 2010 m. buvo išsiųsta 146 sąrašai su apskaičiuotomis atsietosiomis papildomu nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną 2009 m. ir 2010 m. sumomis ir 66 sąrašai su apskaičiuotomis išmokomis pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo pieno sektoriaus krizės 2010 m.
Pieno kvotų aukciono organizavimas. 2010 m. kovo mėnesio pieno kvotų aukcionui buvo pateiktos ir patvirtintos 37 paraiškos pieno gamybos kvotai pirkti ir 79 paraiškos pieno gamybos kvotai parduoti. 2011 m. kovo mėnesio pieno kvotų aukcionui savivaldybėse užregistruota 19 paraiškų pieno gamybos kvotai pirkti ir 28 paraiškos pieno gamybos kvotai parduoti. Iš jų 2010 m. gruodžio mėnesį Centre gautos ir patvirtintos 7 paraiškos pieno gamybos kvotai pirkti ir 5 paraiškos pieno gamybos kvotai parduoti.
Ruošiantis elektroniniam Pieno kvotų aukcionui, organizuojami kvotų pirkėjų, savivaldybių darbuotojų mokymai kvotų prekybos klausimais. Mokymų tikslas -supažindinti kvotų pirkėjus, savivaldybių darbuotojus su Kvotų prekybos informacine sistema, išmokyti naudotis elektroninio Pieno kvotų aukciono svetaine bei įsigyti kvotą elektroniniame Pieno kvotų aukcione. Kadangi vyko šeštasis pieno kvotų aukcionas, daugelis pieno kvotų pirkėjų ir savivaldybių darbuotojų jau buvo apmokyti anksčiau, todėl 2010 m. mokymuose dalyvavo tik 1 kvotų pirkėjas.
Vykdant Pieno gamybos kvotų aukciono dalyvių informavimą apie aukciono datą, laiką ir vietą, patvirtintus parduodamus kvotos kiekius, prisijungimo prie elektroninio Pieno gamybos kvotų aukciono internetinės svetainės vartotojų vardus bei slaptažodžius, 37 kvotos pirkėjams, dalyvavusiems kovo mėnesio Pieno gamybos kvotų aukcione, buvo išsiųsti Pranešimai dėl vartotojo vardo ir slaptažodžio suteikimo, norint prisijungti prie internetinės Pieno gamybos kvotų aukciono svetainės, nurodant vartotojo vardą, slaptažodį, elektroninio Pieno gamybos kvotų aukciono internetinės svetainės adresą bei aukciono vykdymo datą, o 79 kvotos pardavėjams – Pranešimai dėl parduodamo kvotos kiekio patvirtinimo, nurodant parduodamą patvirtintą kvotos kiekį, šio kiekio identifikacijos numerį bei elektroninio Pieno gamybos kvotų aukciono internetinės svetainės adresą.
Pieno gamybos kvotų aukciono data ir laikas skelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centro interneto tinklapyje. Centro interneto tinklapyje skelbti parduodamų pieno gamybos kvotų sąrašai, kurie taip patpersiųsti savivaldybių žemės ūkio skyriams.
Organizuojant Pieno gamybos kvotų aukciono dalyvių informavimą apie įvykusio aukciono rezultatus, buvo išsiųsta: 30 kvotos pirkėjų, laimėjusių teisę įsigyti kvotą, Pranešimai dėl nupirkto kvotos kiekio apmokėjimo; 47 kvotos pardavėjams - Pranešimai dėl parduoto kvotos kiekio; 32 kvotos pardavėjams – Pranešimai dėl neparduoto kvotos kiekio; 7 kvotos pirkėjams – Pranešimai dėl nelaimėtos teisės įsigyti kvotą.
Siekiant užtikrinti informacijos apie pieno gamybos kvotas teisingumą ir aktualumą, Centras Agentūrai pateikė informaciją apie pasikeitusius gamintojų kvotos kiekius pieno gamybos kvotų aukciono laikotarpiu.
Pateiktų prašymų ir skundų nagrinėjimas. Pieno gamintojams pateikus prašymus ir skundus, 2010 m. buvo išnagrinėta: 277 skundai/prašymai dėl atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną 2009 m. ir 2010 m. mokėjimo, iš jų 65 buvo atsakyta neigiamai; 372 skundai/prašymai dėl išmokų pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo pieno sektoriaus krizės mokėjimo 2010 metais, iš jų 38 buvo atsakyta neigiamai.
Šiuo metu yra patvirtintos 74 pieno supirkimo įmonės, kurios privalo suvesti į Supirkėjų duomenų apdorojimo informacinę sistemą duomenis apie iš kiekvieno gamintojo per praėjusį mėnesį supirkto pieno kiekį, vidutinį riebumą ir kitą informaciją, kurios reikalauja Centras ar Agentūra. 2010 m. į Supirkėjų duomenų apdorojimo informacinę sistemą iš 74 pieno supirkimo įmonių įvestos 888 ataskaitos apie supirktą pieną (duomenys apie kiekvieno gamintojo per praėjusį mėnesį supirkto pieno kiekį, vidutinį riebumą ir kita informacija).
4.6.Ūkininkų ūkių registro tvarkymas ir atleistų nuo akcizų gazolio (dyzelinių degalų), skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje įsigijimo funkcijos administravimas
Ūkininkų ūkių registro pagrindiniai uždaviniai - vykdyti efektyvų centrinės registro duomenų bazės administravimą ir kontrolę, užtikrinant nepertraukiamą teisioginių registro tvarkymo įstaigų savivaldybių padaliniuose duomenų įrašymą į registro duomenų bazę; vykdyti registro duomenų analizę ir teikimą suinteresuotoms institucijoms ir asmenims; įgyvendinti nuolatinį Ūkininkų ūkių registro informacinės sistemos tvarkymą bei tobulinimą, užtikrinant registro duomenų nepertraukiamą patikrą su kitais valstybiniais registrais. Siekiant užtikrinti savalaikį informacijos pateikimą vartotojams, Ūkininkų ūkių registro informacija nuolat atnaujinama ir talpinama Centro internetiniame puslapyje.
Eil.
Nr.
Vertinimo kriterijus
Metai
2010 m. palyginti
 su 2009 m.
2009
2010
1.
Registruotų ūkių Ūkininkų ūkių registre skaičius (įregistruotų/išregistruotų/tikslintų ūkių skaičius).
18 248
15872
-7 %
2.
Išduota mokamų pažymų, vnt.
510
170
-67 %
3.
Vienkartinės užklausos duomenų gavėjams, vnt.
210
250
19 %
4.
Duomenų teikimo sutartys, vnt.
23
25
8 %
5.
Sukurtų naujų registro vartotojų skaičius, vnt.
137
127
-7 %
Siekiant efektyviai administruoti Ūkininkų ūkių registrą, 2010 m. tiesioginės registro tvarkymo įstaigos savivaldybių padaliniuose buvo nuolat informuojamos apie įregistruotų objektų pateiktų duomenų neatitiktį su kitų registrų duomenimis. Centro Ūkininkų ūkių registro darbuotojai pastebėję, kad tvarkymo įstaigos savivaldybių padaliniuose laiku nevykdo ūkio registracijos patvirtinimo, netaiso klaidingų ūkių duomenų, siunčia jiems pranešimą ar susisiekia telefonu.
Kasmet Ūkininkų ūkių registro informacinė sistema papildoma naujais duomenimis, 2010 m. Ūkininkų ūkių registre įregistruoti 4854 ūkiai, atnaujinti 7947 ūkių duomenys, išregistruoti 3071 ūkiai. Sukaupti Ūkininkų ūkių registro duomenys analizuojami, statistinė informacija periodiškai atnaujinama ir įvairiais pjūviais pateikiama vartotojams.
Centras, vadovaudamasis teisės aktais, Ūkininkų ūkių registro duomenis teikia naudotojams pagal duomenų teikimo sutartis. 2010 m. sudarytos 2 naujos duomenų teikimo sutartys, kurių pagrindu teikiami Ūkininkų ūkių registro duomenys. Šiuo metu yra teikiami duomenys 25 šalims, su kuriomis yra sudarytos neterminuotos duomenų teikimo sutartys. Administruodamas Ūkininkų ūkių registro informacinę sistemą, Centras taip pat administruoja ir kuria Ūkininkų ūkių registro duomenų bazės vartotojų leidimus. 2010 m. sukurti 127 nauji Ūkininkų ūkių registro duomenų bazės vartotojai.
Centro interneto svetainėje www.vic.lt skelbiama statistinė kasmėnesinė informacija apie:
-  Ūkių ir partnerių, įregistruotų Ūkininkų ūkių registre, suvestinė;
-  Ūkininkų ūkių žemės grupavimas pagal nuosavybės teisę;
-  Ūkininkų ūkių žemėnaudų grupavimas pagal bendrą plotą;
-  Ūkių, įregistruotų Ūkininkų ūkių registre, skaičius, jų žemės (hektarais).
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 4 „Dėl atlyginimo už Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities valstybės registrų duomenų teikimą dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 2-77), per 2010 m. ūkininkams išduota 170 atlygintinų pažymų apie ūkininkų ūkius. Raštu atsakyta į 250 vienkartinių užklausų duomenų gavėjams.
Vykdant Lengvatinio dyzelino administravimo funkciją: atleisto nuo akcizo gazolio (dyzelinių degalų), skirto naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo paskaičiavimo funkciją, Centro interneto svetainėje skelbiami teisės aktai bei informacija, kokius kriterijus turi atitikti lengvatinio dyzelinio kuro gavėjas.
2010 metais Centro duomenimis akcizais neapmokestintas dyzelinas buvo skirtas 74 208 ūkių subjektų, o bendras kiekis sudarė apie 240 000 tonų. Jo kiekis, lyginant su 2009 m., sumažėjo 2 proc.
Per ataskaitinį laikotarpį, įgyvendinus Atleisto nuo akcizo gazolio (dyzelinių degalų), skirto naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo paskaičiavimo sistemos pakeitimus, t.y. Dyzelinio kuro perskaičiavimą ūkio paveldėtojui/perėmėjui, kuras perskaičiuotas 15 asmenų.
Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro ( toliau – Traktorių registro ) uždaviniai – modernizuoti šiuo metu savivaldybių tvarkomą traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų (toliau – traktorių) registravimą, pagerinti registro duomenų teikimą naudotojams, keitimąsi duomenimis su kitais registrais, registravimo dokumentų išdavimą, traktorių savininkų aptarnavimą, savivaldybių specialistų, vykdančių registravimo darbus, darbo sąlygas.
Eil.
Nr.
Vertinimo kriterijus
Metai
2010 m. palyginus
 su 2009 m.
2009
2010
1.
Registruotų traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų skaičius, vnt.
221032
230148
4 %
2.
Išduotų mokamų pažymų skaičius, vnt.
1351
1452
7 %
3.
Sudarytų duomenų teikimo sutarčių skaičius, vnt.
18
28
56 %
 
 
 
 
 
 
Tarp Centro ir VĮ Registrų centro 2007 m. gegužės 14 d. pasirašyta juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartis užtikrina nuolatinę ir nepertraukiamą Traktorių registro duomenų patikrą su Juridinių asmenų registro duomenimis.
Tarp Centro ir Centrinės hipotekos įstaigos 2007 m. balandžio 13 d. pasirašyta keitimosi duomenimis sutartis užtikrina nuolatinę ir nepertraukiamą Traktorių registro duomenų patikrą su Hipotekos ir Turto areštų aktų registrų duomenimis. 2007 m. kovo 8 dieną pasirašyta duomenų teikimo sutartis tarp Centro ir Gyventojų registro tarnybos užtikrina nuolatinę ir nepertraukiamą Traktorių registro duomenų patikrą Traktorių registro duomenų patikrą su Gyventojų registro duomenimis. Šiuo metu vyksta Ieškomų transporto priemonių žinybinio registro programinės įrangos kūrimo baigiamieji darbai, todėl duomenų sutikrinimas neįmanomas.
2008 m. birželio 11 dieną pasirašyta asmens duomenų teikimo sutartis su Ieškomų asmenų žinybiniu registru, kuri garantuoja Traktorių registro duomenų sutikrinimo nepertraukiamumą.
Administruojant Traktorių registrą, 2010 metais buvo 644 Traktorių registro internetinės aplikacijos vartotojų. Pagrindiniai registro vartotojai yra savivaldybių administracijų, valstybinių mokesčių inspekcijų, bankų ir centrinės hipotekos darbuotojai.
Traktorių registro tvarkymo įstaigų savivaldybių padaliniuose vykdomo registro objektų įregistravimo ir registracinių duomenų įvedimo į centrinę duomenų bazę administravimas ir kontrolė vyksta nuolat ir nepertraukiamai.
Administruojant Traktorių registrą, 2010 metais buvo išduotos 1452 pažymos apie registro objektus (7 proc. daugiau nei 2009 metais) ir sudarytos 28 duomenų teikimo sutartys (56 proc. daugiau nei 2009 metais) su valstybinėmis ir nevalstybinėmis institucijomis.
4.8.Kooperatinių bendrovių (Kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (Kooperatyvais) informacinės sistemos administravimas
Pagrindinis tikslas – išnagrinėti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) prašymus bei prie jų pateiktus dokumentus ir pateikti Žemės ūkio ministerijai išvadas dėl kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pripažinimo ar nepripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu).
Eil.
Nr.
Vertinimo kriterijus
Metai
2010 m. palyginus
 su 2009 m.
2009
2010
1.
Pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) skaičius, vnt.
30
39
30 %
 
 
 
 
 
 
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) programinės įrangos administravimas, palaikymas ir tobulinimas vyksta nuolat atsižvelgiant į darbuotojų pastabas bei teisės aktų pasikeitimus.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimas žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) vyko sklandžiai visus metus ir iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo pripažintos 39 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) arba 30 proc. daugiau nei praėjusiais metais. 30 kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) turi galiojantį pripažinimą 2010 metams.
Administruojant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) informacinę sistemę, vyksta nuolatinis duomenų sutikrinimas su Centre administruojamu Žemės ūkio ir kaimo verslo registru ir su VĮ Registrų centro tvarkomu Juridinių asmenų registru. Tarp Centro ir VĮ Registrų centro 2007 m. gegužės 14 dieną pasirašyta Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartis užtikrina nuolatinę  kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) informacinės sistemos duomenų patikrą su Juridinių asmenų registro duomenimis.
4.9.Darbuotojų etatų skaičiaus teisės aktų nustatytoms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti apskaičiavimas
Vykdant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 3D-272/D1-317 „Dėl savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo”, iš savivaldybių buvo surinkti duomenys apie jų valdomus ir prižiūrimus parkus ir skverus bei patikėjimo teise priskirtus valdyti žemės plotus. Sutvarkyti bei susisteminti duomenys buvo panaudoti planiniam 2011 m lėšų poreikiui minėtų objektų priežiūrai apskaičiuoti.
Primenamųjų raštų siuntimas vėluojančioms pateikti duomenis savivaldybėms. Duomenų iš savivaldybių rinkimo laikotarpiu, informaciją apie patikėjimo teise priskirtą valdyti savivaldybės miestų ir miestelių turimą žemės ir miško plotą, įskaitant laikinai nepriskirtus patikėjimo teise valdyti ir savivaldybės prižiūrimus skverus ir parkus, vėluojančioms pateikti savivaldybėms buvo išsiųsti primenamieji raštai.
Lėšų poreikio apskaičiavimas ir informacijos pateikimas. Lėšų poreikio savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai apskaičiavimui buvo naudota: duomenys apie savivaldybių valdomus ir prižiūrimus parkus ir skverus bei patikėjimo teise priskirtus valdyti žemės ir miško plotus (savivaldybės).
Lėšų poreikis parkų, skverų bei patikėjimo teise priskirtų žemės ir miškų plotų priežiūrai 2010-05-27 pateiktas Ministerijai.
5.1. Tarptautinis bendradarbiavimas
Bulgarijai 2009 m. pateikus prašymą ES šalių narių valstybinėms institucijoms dėl projektinių pasiūlymų teikimo siekiant dalyvauti Dvynių projeke „Bulgarijos Mokėjimų agentūros Pieno sektoriaus administracinių gebėjimų stiprinimas siekiant sėkmingai įgyvendinti Pieno kvotų prekybos sistemą“ (toliau – Dvynių projektas), trys Lietuvos institucijos – Centras, Agentūra bei Centrinė projektų valdymo agentūra – dalyvavo šiame konkurse. Lietuvos pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu iš trijų pateiktųjų. Be Lietuvos pasiūlymus Bulgarijai teikė ir dvi senosios ES šalys narės – Vokietija ir Austrija. Dvynių projekto įgyvendinimo trukmė – šeši mėnesiai.
Sutartis dėl Dvynių projekto įgyvendinimo tarp Bulgarijos ir Lietuvos buvo pasirašyta 2009 m. gruodžio 14 d. Lietuvos partneriai, įgyvendinant projektą Bulgarijoje, buvo Valstybinis žemės ūkio fondas – Mokėjimo agentūra (toliau – Bulgarijos Agentūra).
2010 m. startavęs Dvynių projektas siekė tokių tikslų –
-  sustiprinti Bulgarijos Agentūros Pieno sektoriaus ekspertų administracinius gebėjimus pieno kvotų administravimo bei pieno kvotų prekybos organizavimo srityse,
-  supažindinti Bulgarijos pieno gamintojus su siūlomu pieno kvotų prekybos modeliu, kuris grindžiamas aukciono principu,
-  prisidėti prie verslo sąlygų Bulgarijos pieno sektoriuje gerinimo, perskirstant pieno kvotas tarp gaminančių pieną ir pieno gamybos atsisakančių pieno gamintojų, užtikrinant veiksmingą pieno kvotų prekybos organizavimą Bulgarijoje.
Dvynių projektas prasidėjo 2010 m. vasario 22 d. ir buvo sėkmingai užbaigtas 2010 m. liepos 16 d.
Dvynių projektui iš Lietuvos pusės vadovavo projekto vadovas – Agentūros direktorius Saulius Silickas, o projekto įgyvendinime dalyvavo du trumpalaikiai ekspertai iš Agentūros – Kvotų skyriaus vedėjas Tomas Jackūnas, Kvotų skyriaus Paraiškų administravimo poskyrio vedėjas Židrūnas Rutkauskas, keturi trumpalaikiai ekspertai iš Centro – Ūkinių gyvūnų ir pieno kvotų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė, Pieno kvotų apskaitos skyriaus vadovė Julija Šataitė, Pieno kvotų apskaitos skyriaus vadovės pavaduotojas Ježi Sosno, Žemės ūkio subjektų registrų skyriaus vadovas Valdemaras Sviackevičius. 
Projekto įgyvendinimo rezultatai:
1.  išanalizavus Bulgarijos teisės aktus, reglamentuojančius pieno kvotų administravimą bei prekybą, Bulgarijos Agentūrai pateiktos rekomendacijos dėl teisinės bazės tobulinimo, dėl funkcijų atskirose Bulgarijos institucijose ir pačios Bulgarijos Agentūros padaliniuose perskirstymo ir veiklos reorganizavimo siekiant optimizuoti pieno kvotų ir pieno kvotų prekybos administravimą,
2.  detaliai pristatytas Lietuvoje vykdomas pieno kvotų administravimas bei pieno kvotų prekyba (informacinės sistemos, paraiškų iš pieno gamintojų priėmimas ir administravimas, duomenų iš patvirtintų pieno supirkimo įmonių priėmimas, apdorojimas, sisteminimas, ataskaitų perdavimas ES Komisijai), elektroninio pieno kvotų aukciono demonstravimas,
3.  pateiktos dvi alternatyvos dėl pieno kvotų prekybos Bulgarijoje įgyvendinimo,
4.  įgyta tarptautinio bendradarbiavimo patirtis. Lietuvos Žemės ūkio viceministras kartu su Lietuvos projekto vadovu bei ekspertais susitiko su Bulgarijos Žemės ūkio ir maisto viceministrais, susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos atstovas Bulgarijoje. Susitikimo Bulgarijos Žemės ūkio ir maisto ministerijoje metu viceministrai aptarė ne tik pieno kvotų prekybos klausimus, bet ir žemės ūkio ir kaimo plėtros būklę bei politiką Bulgarijoje ir Lietuvoje, pasidalino patirtimi įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, pasikeitė nuomonėmis dėl šios politikos įgyvendinimo po 2013 metų.
5.  apmokyta 16 Bulgarijos Agentūros ekspertų,
6.  susitikta su daugiau kaip 50 Bulgarijos pieno gamintojų, pieno supirkėjų ir kitų su pieno kvotų administravimu susijusių institucijų atstovais,jie supažindinti su pieno kvotų prekybos modeliu, grindžiamu aukciono principu bei kitais kvotų administravimo klausimais.
7.  Lietuvos ir Bulgarijos partneriai sustiprino savo administracinius gebėjimus įgyvendinant tarptautinius projektus,
8.  pasikeista patirtimi bei naudingais kontaktais, kurie gali sustiprinti ne tik glaudų tarptautinį šalių bendradarbiavimą ateityje, bet taip pat ir glaudų tarptautinį valstybinių institucijų bendradarbiavimą,
9.  užtikrintas Dvynių projekto viešumas – Dvynių projektą ir jo rezultatus išsamiai nušvietė bulgarų žiniasklaida.
5.2. Centro vykdomi projektai
Centras dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ įgyvendinime būdamas paramos gavėju pagal Priemonės pirmosios veiklos sritį „Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei“. Priemonės įgyvendinimo laikotarpis 2010 – 2011 metai.
  Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ metinių veiksmų planų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, Centras 2010 pradėjo vykdyti projektą „Pasaulinės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vystymosi tendencijos, jų įtaka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrai: situacijos studija ir prognozės iki 2015 m.“ Įgyvendinimo laikotarpis 2010 – 2011 metai.
 
Eil.
Nr.
Leidinio pavadinimas
Metai
2010 m. palyginti
 su 2009 m.
2009
2010
1.
Statistinė ataskaita „Informacija apie 2010 m. Lietuvoje deklaruotas žemės ūkio naudmenas, pasėlius, miškus ir kitus plotus“ (metinė)
1
1
0 %
2.
„Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2008–2009 metų apyskaita Nr.72”, vnt. (metinė)
1
1
0 %
3.
Oficialus statistinis leidinys –AgroRinka” (dvisavaitinis)
22
23
5 %
4.
Informacinis leidinys: „Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skaičiai, 2010 m. I pusmetis” (pusmetinis)
1
1
0 %
5.
Informacinis leidinys: „Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skaičiai, 2009 m. II pusmetis” (pusmetinis)
1
1
0 %
 
 
 
 
 
1.  Efektyvaus, saugaus ir nepertraukiamo žemės ūkio administravimo ir kontrolės sistemos funkcionavimo užtikrinimas. Stiprinti informacinių technologijų techninę bazę, optimizuoti veiklos procesus naudojant visuotinai pripažintas bei geriausiai poreikius atitinkančias informacinių technologijų priemones.
2.  Informacijos kaupimas, apdorojimas bei operatyvus jos teikimas. Tobulinti ir plėtoti informacijos kaupimo, analizės ir naudojimo technines priemones, administruojant vis didėjančius informacijos srautus, operatyviai reaguoti į apibendrintos informacijos poreikius, įgalinančius užtikrinti efektyvius administracinius gebėjimus formuojant ir įgyvendinant valstybės žemės ūkio politiką.
3.  Informacinių technologijų plėtros skatinimas kaime bei elektroninių paslaugų diegimas. Siekti bei skatinti informacinių technologijų plėtrą kaimo vietovėse, teikti kokybišką informaciją apie informacinių technologijų naujoves bei jų panaudojimo galimybes, bendradarbiauti su kitomis institucijomis diegiant elektronines paslaugas žemės ūkio ir maisto srityje.
4.  Centro plėtra. Siekti, kad Centras išliktų lanksčia, konkurencinga, efektyviai dirbančia, atitinkančia geros praktikos rekomendacijas informacinių technologijų valdyme, įmone.
 
 
 
Generalinis direktorius      Sigitas Puodžiukas
 


Paieška:

2013 m. birželio 20 d.

Bendrosios informacijos teikimo telefonas - (8 5) 266 0620

Interesantai priimami:
pirmadieniais–ketvirtadieniais 8.00–17.00 val.,
penktadieniais 8.00–16.00 val.,
pietų pertrauka 12.00–13.00 val.

EDV skaičiuoklė

Pateikti klausimą

Pateikti klausimą

Mes socialiniame tinkle Facebook

Elektroninis paštas - pagalba@vic.lt

Spaudos darbai

Agro RINKA Nr. 204
 


Apyskaita Nr. 75
 


Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skaičiai 2013 Nr. 1 (11)