Rusija ir Ukraina iki šiol buvo pagrindinės kai kurių grūdinių ir aliejinių augalų augintojos ir eksportuotojos. “Rabobank” duomenimis, Ukrainos ir Rusijos kviečių eksportas kartu sudarydavo apie  29 proc. viso pasaulio kviečių eksporto dalies. Palyginimui, praėjusiais metais JAV eksportas per savaitę sudarydavo apie 13 %. Be kviečių, Rusijai ir Ukrainai tenka 90 % pasaulinio kukurūzų, 78 % saulėgrąžų aliejaus, 31 % miežių ir 23 % rapsų eksporto. Dabar yra poreikis užpildyti Ukrainos ir Rusijos tiekimo spragas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios dvi šalys neturi daug kviečių atsargų. Vertinant kitus pasaulio eksportuotojus ir jų atsargas, matyti kad eksportuojančiose šalyse nėra tiek atsargų, kurios galėtų kompensuoti Rusijos bei Ukrainos eksporto nuostolius.

Pagrindiniai grūdų prekybininkai ir perdirbėjai, įskaitant “Bunge” ir ADM, sustabdė veiklą Ukrainoje, Ukrainos kariuomenė uždarė komercinės laivybos uostus, o Rusija įsakė uždaryti Azovo jūrą komerciniams laivams. Bendrovė “Cargill” (vienas didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų gamintojų ir platintojų) pranešė, kad vasario 24 d. Juodojoje jūroje į jos išsinuomotą laivą pataikė sviedinys. Agentūra „Reuters“ duomenimis, kovo 3 d. nukentėjo Estijos krovininis laivas. Visa tai rodo, kad regione veikiančios bendrovės turi atsižvelgti į kelias rizikas, įskaitant pavojų jų tiekimo grandinėms, didesnes draudimo ir krovinių gabenimo išlaidas ir prekių prieinamumą.

Dar vienas rūpestis artimiausiais mėnesiais bus susijęs su augalininkystės produkcijos užauginimu ir derliaus nuėmimu Ukrainoje ir Rusijoje ir ūkininkų galimybėmis užsitikrinti finansavimą gamybos sąnaudoms padengti. Reiktų įvertinti ir tai, kad dalis žemės ūkio laukų dėl vykstančių plataus masto karo veiksmų šiemet bus nepanaudoti pagal jų paskirtį.

.„Rabobank“ duomenimis, konfliktas Juodosios jūros regione kelia susirūpinimą dėl dviejų pagrindinių sričių, kurios turi įtakos pasaulinei trąšų rinkai: gamybos ir eksporto, kuris vyksta iš šio regiono, ir gamtinių dujų srauto iš Rusijos į kitus regionus, naudojamo ir azotinių trąšų gamybai. Energijos kainos – pagrindinis kanalas, kuriuo Ukrainos karas gali daryti tiesioginį poveikį toli nuo fronto linijų. Poveikis ypač aštriai jaučiamas Europoje, kuriai Rusija yra pagrindinė naftos ir dujų tiekėja,
ir net nedidelis tiekimo sutrikimas skatina energijos kainų kitimą.

Rusija ir Baltarusija eksportuoja maždaug po 20 % pasaulinio kalio trąšų eksporto, Rusija eksportuoja 22 % pasaulinio amoniako, 14 % pasaulinio karbamido ir 14 % pasaulinio specifinio fosfato, naudojamo sojų pupelių auginimui, eksporto.

Žaliavų, įskaitant pagrindinių maisto produktų, tokių kaip kviečiai, ir energijos brangimo padarinius pajus visos valstybės.

Šaltinis: „WATT Poultry.com “

Konfliktas Juodosios jūros regione kels pašarų žaliavų kainas