ES pasėlių derlingumo prognozių sistemos (toliau – MARS) 2022 m. kovo mėnesio duomenimis, 2022 m. pagrindinių žieminių javų derlingumas turėtų būti mažesnis nei 2021 m. ES šiuo metu  žieminių pasėlių būklė, praėjus žiemos laikotarpiui,  vertinama gerai. MARS analitikai informuoja, kad  daugumoje Europos šalių sėkmingai pradedami sėjos darbai, tačiau nuogąstaujama Europos pietvakarinėje dalyje dėl drėgmės trūkumo.

Žieminių javų pasėliai pietinėje Pirėnų pusiasalio dalyje gali būti nukentėję nuo sausros, o pietų Prancūzijoje ir šiaurės vakarinėje Italijos dalyse pasėlių vystymasis vis dar yra labai ankstyvoje stadijoje ir žiemkenčių pasėliai dar nenukentėjo arba nukentėjo labai nedaug. Žieminiams pasėliams lietaus taip pat reikia likusioje Italijos dalyje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir pietvakarių Ukrainoje. Šaltos ir drėgnos sąlygos Italijos Adrijos jūros pakrantėje, Graikijoje ir Turkijoje lemia lėtesnį pasėlių vystymąsi, bet šiuose regionuose nejaučiamas toks didelis drėgmės trūkumas. Kritulių perteklius europinėje Rusijos dalyje gerina pasėlių būklę šiame regione.

ES šalyse bendras kviečių derlingumas 2022 m. turėtų sudaryti 5,80 t/ha, tai būtų 0,2 proc. mažiau nei praėjusiais metais, bei vidutiniškai 3,4 proc. daugiau nei per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai iš ES šalių kviečių derlingumas, palyginti 2022 m. su 2021 m., gali sumažėti Kroatijoje – 10,7 proc. (iki 5,92 t/ha), Ispanijoje  – 10,2 proc. (iki 3,53 t/ha), o Bulgarijoje – 9,7 proc. (iki 5,38 t/ha). Didesnis kviečių derlingumas analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas Suomijoje – 20,4 proc. (3,84 t/ha), Estijoje – 13,0 proc. (4,62 t/ha), Belgijoje – 11,9 proc. (8,73 t/ha).

MARS analitikai prognozuoja, kad 2022 m. žieminių miežių derlingumas ES šalyse gali sudaryti 5,83 t/ha ir tai būtų 4,1 proc. mažiau nei praėjusį sezoną, bet 1,4 proc. daugiau, palyginti su pastaraisiais penkeriais metais. Žieminių miežių derlingumas labiausiai gali sumažėti Portugalijoje – 17,6 proc. (iki 2,76 t/ha), Rumunijoje – 14,4 proc. (iki 4,74 t/ha), o Ispanijoje – 11,7 proc. (iki 2,63 t/ha). Didesnis miežių derlingumas prognozuojamas Švedijoje – 17,4 proc. ir Belgijoje – 7,8 proc.

2022 m. ES šalyse rugių derlingumas prognozuojamas 4,19 t/ha ir būtų 0,5 proc. didesnis nei 2021 m., bei vidutiniškai 7,4 proc. didesnis, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Labiausiai rugių derlingumo prognozė iš ES šalių analizuojamu laikotarpiu gali padidėti Švedijoje – 16,1 proc. (iki 6,57 t/ha), Latvijoje – 9,9 proc. (iki 4,22 t/ha), o Vengrijoje – 8,2 proc. (iki 3,44 t/ha). Mažesnis rugių derlingumas prognozuojamas Ispanijoje – 19,5 proc. ir Rumunijoje – 11,6 proc.

MARS analitikai prognozuoja, kad 2022 m. rapsų derlingumas ES šalyse gali sudaryti 3,22 t/ha ir tai būtų 0,6 proc. daugiau nei praėjusį sezoną ir 4,9 proc. daugiau, palyginti su pastaraisiais penkeriais metais. Rapsų derlingumas labiausiai gali padidėti Kroatijoje – 22,2 proc. (iki 2,97 t/ha), Latvijoje – 16,6 proc. (iki 2,95 t/ha), o Suomijoje – 18,3 proc. (iki 1,42 t/ha). Labiausiai (15,7 proc.) rapsų derlingumas analizuojamu laikotarpiu gali sumažėti Ispanijoje – iki 2,20 t/ha. Mažesnis rapsų derlingumas prognozuojamas Estijoje – 12,5 proc., Lietuvoje – 8,1 proc. ir Rumunijoje – 7,9 proc.

Šaltinis: MARS

Europoje 2022 m. prognozuojamas mažesnis žieminių javų derlingumas negu 2021 m.