ŽŪIKVC (LŽŪMPRIS) duomenimis, kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyba Lietuvoje 2019 m. sudarė 860,73 tūkst. t ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 3,1 proc. arba 27,70 tūkst. t. Dėl praėjusių metų pavasarį užsitęsusios sausros nukentėjo įprastai žaliesiems ir stambiesiems pašarams naudojami pasėliai ir ypač ganyklos. Trūkstant ganyklų ir esant, palyginti, žemai žaliavinio pieno supirkimo kainai, pernai metais, lyginant sau 2018 m. pieninių karvių skaičius sumažėjo 5,1 proc. (12,31 tūkst.). Daugiausiai nukentėjo 5–7 karves turintys ūkiai. Mažėjant galvijų skaičiui šalyje, mišinių galvijams gamyba 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 5,6 proc. (9,08 tūkst. t), bet, trūkstant žaliųjų ir stambiųjų pašarų, mišinių galvijams pardavimai vidaus rinkoje padidėjo 1,6 proc. (0,47 tūkst. t). Pienas ir pieno produktai sudaro penktadalį visos žemės ūkio produkcijos Lietuvoje ir, nežiūrint nuo AKM nukentėjusio kiaulininkystės, gyvulininkystės sektorius šiuo metu yra vienas labiausiai pažeidžiamų šalyje.
Nors didėjantis ES paukštienos eksportas ir dalinai sumažėjęs importas iš Brazilijos, didžiausios paukštienos eksportuotojos pasaulyje, įtakojo lesalų paukščiams gamybos padidėjimą šalyse narėse, lesalų gamyba Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 8,1 proc. (29,30 tūkst. t), o pardavimai – 2,2 proc. (7,33 tūkst. t). Jei Lenkijoje paukščių gripas ir toliau plis, tikėtina, kad padidės lietuviškos paukštienos paklausa, tačiau taip pat yra tikimybė, kad Lietuvos rinka bus užpildyta pigia lenkiška paukštiena. Lietuva – tranzito šalis, riziką išplatinti įvairias ligas kelia transporto priemonės, vežančios gyvūnus ir gyvūninius produktus, pašarus.
AKM protrūkis padarė daug žalos Lietuvos kiaulininkystės sektoriui: užsidarė keli stambūs kiaulių kompleksai, kai kurie keitė gamybos kryptį, didėjo kiaulienos paklausa ir kainos. Kombinuotųjų pašarų kiaulėms gamyba 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo gana nežymiai – 2,4 proc. (4,89 tūkst. t), o bendri pardavimai ir pardavimai vidaus rinkoje sumažėjo atitinkamai 5,9 proc. (2,30 tūkst. t) ir 4,4 proc. (1,68 tūkst. t).
Analizuojamu laikotarpiu, premiksų gamyba Lietuvoje mažėjo nežymiai – 5,0 proc. (0,30 tūkst. t), tačiau pardavimai vidaus rinkoje padidėjo beveik trečdaliu – 29,6 proc. (0,67 tūkst. t), kai tuo tarpu bendri pardavimai (vidaus, ES ir trečiųjų šalių rinkose) padidėjo tik 0,82 proc. (39 t). Analizuojamu laikotarpiu kitų, niekur kitur nepriskirtų mišinių (KN 10.91.10.39.00) gamyba padidėjo – 8,5 proc. (4,55 tūkst. t), o šunų ėdalo – 6,2 proc. (0,95 tūkst. t). Paskutinius kelis metus didėjanti kačių ėdalo gamyba pernai metais, lyginant su 2018, didėjo nežymiai – 0,7 proc. (0,63 tūkst. t).
2019 m. šalies kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje didžiausią dalį sudarė mišiniai paukščiams – 38,6 proc. (332,09 tūkst. t) ir mišiniai kiaulėms – 24,1 proc. (207,29 tūkst. t). Mišiniai galvijams pernai metų gamybos struktūroje sudarė 17,8 proc. (153,48 tūkst. t), kačių ėdalas ir kiti, niekur nepriskirti mišiniai (KN 10.91.10.39.00), atitinkamai 10,1 proc. (87,15 tūkst. t) ir 6,8 proc. (58,27 tūkst. t), šunų ėdalas 1,9 proc. (16,28 tūkst. t), premiksai – 0,7 proc. (5,82 tūkst. t).
2019 m. kombinuotųjų pašarų ir premiksų iš viso buvo parduota 558,20 tūkst. t, iš to skaičiaus 78,8 proc. (445,19 tūkst. t) sudarė pardavimai vidaus rinkoje, 18,6 proc. (103,98 tūkst. t) ES rinkoje ir 1,7 proc. (9,39 tūkst. t) trečiųjų šalių rinkose. Palyginti su 2018 m., kombinuotųjų pašarų ir premiksų pardavimai vidaus rinkoje padidėjo 0,6 proc. (2,85 tūkst. t), o eksportas į trečiąsias šalis sumažėjo 26,8 proc. (3,44 tūkst. t), eksportas į ES šalis – 2,3 proc. (2,41 tūkst. t). Bendrai kombinuotųjų pašarų ir premiksų prekyba 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,6 proc. (3,77 tūkst. t).
Šaltinis: ŽŪIKVC (LŽŪMPRIS)