Prasidėjus Žalinimo programai, pupų ir ypač žirnių sunaudojamas pašarams per pastaruosius metus padidėjo keletą kartų. Tačiau nuo 2015 m. nuosekliai didėjęs žirnių sunaudojimas kombinuotųjų pašarų gamybai 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 48,9 proc. (7,625 tūkst. t) iki 7,980 tūkst. t, o pupų – 82,7 proc. (3,060 tūkst. t) iki (0,640 tūkst. t). Tokiam sumažėjimui įtakos turėjo sugriežtinti pupinių javų priežiūros reikalavimai, apribojantys pasėlių priežiūros priemonių panaudojimą ir to pasėkoje mažėjantys pupinių pasėlių plotai. 2019 m. žirnių pasėlių plotas, lyginant su 2018 m., sumažėjo 29,2 proc. (31,0 tūkst. ha) iki 75,2 tūkst. ha, o pupų – 21,2 proc. (14,8 tūkst. ha) iki 55,1 tūkst. ha., tačiau lubinų padidėjo 38,5 proc. (1,0 tūkst. ha) iki 3,6 tūkst. ha. Šiuo metu pupinių javų pasėliai lieka dažnai kaip žalioji trąša – dirvožemį gerinanti priemonė.

Esant kokybiškam derliui, žirnių ir pupų grūdai eksportuojami, kaip maistiniai, į trečiąsias šalis. Pašarams naudojami tik mažiau kokybiški grūdai. 2019 m., lyginant su 2018 m. kombinuotiesiems pašarams sunaudotų žirnių kaina padidėjo 18,0 proc. (29,1 EUR/t) iki 190,6 EUR/t, o pupų – 65,3 proc. (120,6 EUR/t) iki 305,5 EUR/t.

Lietuvoje, kaip ir visoje ES, išlieka aktuali apsirūpinimo baltyminėmis kombinuotųjų pašarų žaliavomis problema. Pagrindinėmis baltyminėmis žaliavomis šiuo metu yra sojos rupiniai, sudarantys iki 30 proc. visų, kombinuotųjų pašarų sudėtyje naudojamų baltyminių žaliavų, kurių didžioji dalis importuojama.

Šaltinis: ŽŪIKVC (LŽŪMPRIS), STD

2019 m. sumažėjo žirnių ir pupų sunaudojimas kombinuotųjų pašarų gamybai