Europos Komisijos duomenimis, 2018 m. I ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, labiausiai (net 8,0 proc., iki 279,71 tūkst. t) padidėjo LPM eksportas iš ES valstybių į trečiąsias šalis. Ypač didelė LPM paklausa buvo stebima Alžyre ir Egipte. Šios šalys analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2017 m. I ketvirčiu, LPM importą padidino atitinkamai 53,0 proc. (iki 56,97 tūkst. t) ir 65,0 proc. (iki 20,59 tūkst. t). Šių metų I ketvirtį Bangladeše ir Nigerijoje LPM importas iš ES valstybių buvo žymiai didesnis nei 2017 m. I ketvirtį, atitinkamai 47 proc. (iš viso 11,03 tūkst. t) ir 45 proc. (iš viso 8,38 tūkst. t). Vokietija ir Prancūzija į trečiąsias šalis eksportavo didžiausius kiekius LPM, atitinkamai 56,78 tūkst. t ir 53,20 tūkst. t. Lietuva analizuojamu laikotarpiu eksportavo 2,70 tūkst. t LPM, t. y. apie 7,6 proc. daugiau nei 2017 m. I ketvirtį.
2018 metų I ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sūrių eksportas iš ES valstybių į trečiąsias šalis išliko panašus ir sudarė 273,02 tūkst. t sūrių. Pagrindinės importo šalys buvo JAV ir Japonija, kurios importavo atitinkamai 38,48 tūkst. t ir 30,76 tūkst. t sūrių, ir tai atitinkamai 10,0 ir 3,0 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Per paskutinius trejus metus Japonijoje stebimas išaugęs sūrių importas iš ES valstybių. Pvz., palyginti, su 2016 m. I ketvirčiu, nagrinėjamu laikotarpiu sūrių importas padidėjo net apie 30,0 proc. Tai susiję su vis didėjančia sūrių paklausa tiek mažmeninėje rinkoje, tiek maisto gaminius gaminančiose bei maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento (toliau – USDA) duomenimis, nors Australija ir Naujoji Zelandija užima reikšmingą vaidmenį sūrių eksporte į Japoniją, tačiau konkurencingos ES sūrių kainos prisideda prie vis didėjančio sūrių eksporto iš ES valstybių. Tarp ES valstybių Olandija ir Vokietija į trečiąsias šalis eksportavo didžiausius kiekius sūrių, atitinkamai 48,72 tūkst. t ir 45,03 tūkst. t. Lietuva analizuojamu laikotarpiu eksportavo 4,35 tūkst. t sūrių, iš kurių 1,46 tūkst. t – į Armėniją, 0,80 tūkst. t – į Pietų Korėją ir 0,4 tūkst. t – į JAV. Nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su 2017 m. I ketvirčiu, Lietuvos eksportuotų sūrių kiekis kito nežymiai (sumažėjo 0,2 proc.).
Šių metų I ketvirtį ES valstybių eksportuoto sviesto ir kitų pieno riebalų gaminių* (toliau – sviesto) kiekis į trečiąsias šalis išliko panašus kaip ir praėjusiais metais ir sudarė 49,60 tūkst. t. Daugiausia sviesto buvo eksportuota į JAV ir Saudo Arabiją, atitinkamai 7,81 tūkst. t ir 4,64 tūkst. t. Palyginti su praėjusių metų I ketvirčiu, Saudo Arabija sviesto importą iš ES valstybių padidino net 31,0 proc. Marokas analizuojamu laikotarpiu sviesto importą padidino daugiau nei 2 kartus (iki 2,09 tūkst. t). Lietuva nagrinėjamu laikotarpiu eksportavo 0,34 tūkst. t sviesto – daugiausia į Kubą (iš viso 0,21 tūkst. t). Palyginti su praėjusių metų I ketvirčiu, Lietuvos eksportuoto sviesto kiekis išliko toks pat.
Minėtų pieno gaminių eksporto padidėjimui įtakos galėjo turėti didesnės naftos kainos, susijusios su padidėjusia kai kurių pieno gaminius importuojančių šalių perkamąja galia.
* pateikiama sviesto ekvivalentu, kurio riebalų kiekis yra 82 proc. gaminio masės
Šaltiniai: EK, USDA, AMI