ES pasėlių derlingumo prognozių sistemos (toliau – MARS) 2021 m. kovo mėnesio duomenimis, 2021 m. pagrindinių žieminių javų derlingumas turėtų būti didesnis nei 2020 m. ES šiuo metu žieminių pasėlių būklė vertinama patenkinamai, nepaisant šių metų vasario mėnesį pastebėtų šalnų. MARS analitikai informuoja, kad kovo mėn. oro temperatūrai pradėjo kilti, ištirpo sniego danga ir padidėjo dirvožemio drėgmės lygis.
Prancūzijoje pagrindiniuose žiemkenčius auginančiuose regionuose kritulių kiekis yra 30–50 proc. didesnis už normą, tačiau vasario mėn. pirmoje pusėje buvo pastebėtos šalnos, kurias vėliau pakeitė oro temperatūros padidėjimas ir kritulių trūkumas. Tačiau prognozuojama, kad besikeičiančios oro sąlygos neturėtų turėti neigiamos įtakos žiemkenčiams.
Vokietijoje vasario mėn. taip pat buvo šalnų, tačiau sniego danga sugebėjo apsaugoti pasėlius nuo neigiamo jų poveikio, o dėl tolesnio oro temperatūros padidėjimo ištirpo sniegas ir padidėjo dirvožemio drėgmės lygis. Ekspertų teigimu, žieminių pasėlių būklė yra patenkinama.
MARS analitikų duomenimis panaši žiemkenčių būklė fiksuojama ir kitose pagrindinėse ES grūdų ir aliejinių augalų auginimo šalyse. Prognozuojama, kad 2021 m. ES šalyse bendras kviečių derlingumas turėtų sudaryti 5,67 t/ha, tai būtų 3,1 proc. daugiau nei praėjusiais metais, bei vidutiniškai 3,7 proc. daugiau nei per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai iš ES šalių kviečių derlingumas, palyginti 2021 m. su 2020 m., gali padidėti Rumunijoje – net 37,8 proc., iki 4,12 t/ha, Bulgarijoje – 20,9 proc., iki 4,75 t/ha, Airijoje – 17,4 proc., iki 9,86 t/ha. Mažesnis kviečių derlingumas 2021 m. prognozuojamas Ispanijoje 15,9 proc. (3,5 t/ha), Slovakijoje – 8,6 proc. (4,91 t/ha), Lietuvoje – 7,4 proc. ( 4,99 t/ha).
2021 m. ES šalyse rugių derlingumas prognozuojamas 3,90 t/ha ir tai būtų 6,7 proc. mažesnis nei 2020 m., bet vidutiniškai 2,4 proc. didesnis, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Labiausiai rugių derlingumo prognozė iš ES šalių analizuojamu laikotarpiu gali sumažėti Ispanijoje 18,4 proc., iki 2,31 t/ha, Lietuvoje – 14,4 proc., iki 2,55 t/ha, o Austrijoje – 10,5 proc. iki 4,59 t/ha.
MARS analitikai prognozuoja, kad 2021 m. rapsų derlingumas ES šalyse gali sudaryti 3,26 t/ha ir tai būtų 4,5 proc. daugiau nei praėjusį sezoną ir 6,9 proc. daugiau, palyginti su pastaraisiais penkeriais metais. Rapsų derlingumas labiausiai gali padidėti Rumunijoje – 30,4 proc., iki 2,53 t/ha, tačiau šis rodiklis būtų 0,4 proc. mažesnis negu penkerių metų vidurkis. Vengrijoje rapsų derlingumas gali padidėti 26,5 proc., iki 3,2 t/ha, jis būtų 5,6 proc. didesnis už 5 metų vidurkį, o Bulgarijoje – 25,6 proc., iki 2,8 t/ha, bet tai būtų tik 1,8 proc. daugiau už paskutinių penkerių metų vidurkį.
Labiausiai (21,1 proc.) rapsų derlingumas analizuojamu laikotarpiu gali sumažėti Ispanijoje – iki 2,21 t/ha. Mažesnis rapsų derlingumas taip pat prognozuojamas Estijoje – 17,5 proc., Lietuvoje – 13,3 proc. ir Lenkijoje – 9,4 proc.
Šaltinis: MARS