Remiantis Europos Komisijos (EK) reglamento 2017/1185 str.12 (b) sprendimu, iki 2027 m. pagrindiniai kiaušinių gamintojai, maitinimo įmonės ir viešbučių tinklai savo rinkoje turėtų vartoti tik laisvai užaugintų vištų kiaušinius. Tačiau pagal kiaušinių gamybos standartus vištų auginimas ne narvuose yra mažiau ekonomiškas nei narvuose laikomų pulkų. Todėl dalis garsių greito maisto tinklų savo tiekimo grandinėse vis dar naudoja kiaušinius nesuteikdami informacijos apie jų gavybos būdą.
EK duomenimis, 2021 m., palyginti su 2020 m., ES pagerintuose narvuose laikomų vištų skaičius sumažėjo 5,21 proc., ant kraiko padidėjo – 5,01 proc., o laisvai laikomų vištų padidėjo 5,64 proc. Tuo pačiu laikotarpiu ekologiniuose ūkiuose išaugintų vištų skaičius padidėjo 0,3 proc.
ES šalyse pagerintuose narvuose laikomos vištos sudarė 45,5 proc., ant kraiko – 35,6 proc., laisvai laikomos vištos – 12,5 proc., išaugintos ekologiniuose ūkiuose – 6,5 proc. viso užaugintų vištų dedeklių skaičiaus.
2021 m. didžiausią laisvai laikomų vištų dedeklių kiekį nuo bendros užaugintų vištų dalies sudarė Airija – 46,4 proc., Austrija – 28,4 proc., Prancūzija – 23,0 proc. ir Vokietija – 22,1 proc. Daugiausia ekologišku būdu vištų užaugino Danija (33,0 proc.), Liuksemburgas (22,7 proc.) ir Vokietija (13,6 proc.).
EK duomenimis, 2021 m., palyginti su 2020 m., Lietuvoje vištų dedeklių skaičius pagerintuose narvuose sudarė 79,6 proc., ant kraiko – 18,6 proc., laisvai laikomų vištų – 1,2 proc., ekologiniuose ūkiuose – 0,6 proc.
ŽŪIKVC (LŽŪMPRIS) duomenimis, 2021 m. Lietuvos įmonėse ant kraiko laikomų vištų kiaušinių (L ir M kat.) pardavimai sudarė 17,13 proc. iš viso Lietuvoje parduotų (L ir M kat.) kiaušinių skaičiaus, t. y. buvo parduota 57,40 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Šaltiniai : Poultryworld.net EK, LŽŪMPRIS