Europos Komisijos (toliau – EK) duomenimis, 2023 m., palyginti su 2022 m., Europos Sąjungoje paukštienos gamyba gali padidėti 1,5 proc. ir sudaryti 15,97 mln. t, tai būtų apie 217 tūkst. t daugiau nei 2022 m. ir 157 tūkst. t daugiau nei 2021 m. Analizuojamu laikotarpiu broilerių mėsos turėtų būti pagaminta 0,6 proc. daugiau (iki 12,01 mln. t), kalakutienos – apie 3,5 proc. (iki 1,79 mln.t), antienos – apie 20,7 proc. (iki 438,9 tūkst. t).
EK praneša, kad 2023 m. daugiausia broilerių mėsos turėtų pagaminti Lenkija – 2,52 mln. t, Vokietija – 1,39 mln. t, Ispanija – 1,30 mln. t, Prancūzija – 1,19 mln. t, Nyderlandai – 1,10 mln. t, Italija – 1,05 mln. t. 2023 m., palyginti su 2022 m., labiausiai broilerių mėsos gamyba turėtu padidėti Vengrijoje (7,0 proc.), Italijoje (5,8 proc.), Airijoje (5,3 proc.), Danijoje (4,1 proc.). Prognozuojama, kad Čekijos Respublikoje ir Suomijoje broilerių mėsos gamyba gali sumažėti 14,7 proc., Bulgarijoje – 1,1 proc., Suomijoje – 1 proc. Lietuvoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Kipre, Belgijoje, Latvijoje, Estijoje ir Maltoje broilerių mėsos gamybos apimtis turėtų likti nepakitusi.
EK numato, kad 2023 m., palyginti su 2022 m., ES – 27 kalakutienos gamybos apimtis gali padidėti 0,6 proc. (apie 59 tūkst. t) ir sudaryti 1,79 mln. t. Daugiausia kalakutienos mėsos turėtų pagaminti Lenkija (408 tūkst. t), Danija (340 tūkst. t), Italija (260 tūkst. t), Prancūzija (240 tūkst. t), Ispanija (217,6 tūkst. t). Tačiau Austrijoje, Vengrijoje ir Prancūzijoje kalakutienos gali būti pagaminta mažiau. 2023 m. antienos gamyba EK – 27 šalyse gali būti 20,7 proc. didesnė nei 2022 m. Pagrindiniai antienos gamintojai turėtų būti: Prancūzija (140 tūkst. t), Vengrija (120 tūkst. t) ir Lenkija (75 tūkst. t). Šiek tiek mažiau antienos turėtų pagaminti Austrija (820 t), Slovakija (600 t), Kroatija (500 t), Danija (100 t) ir Graikija (100 t). Lietuvoje antienos pagaminama mažiausiai. 2023 m. numatoma šios mėsos pagaminti tik 5 t